Nenusakomo ilgio žmonių eilės nusidriekė pakeliui į biatlono stadioną dar likus porai valandų iki varžybų.
19 tūkst. žiūrovų talpinančiame Anterselvos stadione – tribūnoje ir prie trasos daugybė ryškių sirgalių pasitiko olimpinę šventę – pirmąsias biatlono varžybas, kuriose keturi Lietuvos atstovai pasileido į mišrios estafetės lenktynes.
4 po 6 km distancijoje kiekvienam reikėjo atlikti po dvi šaudymo serijas – stovint ir gulint, o Lietuvos rinktinėje pirmasis į trasą pasileido pajėgiausias mūsų šalies biatlonininkas Vytautas Strolia.
33 metų anykštėnas, pasaulio taurės varžybose šį sezoną besilaikantis 30 vietoje bendroje įskaitoje, prieš pat žaidynes kiek atsiskyrė nuo komandos, pasirinkęs prie pat stadiono esantį viešbutį dėl jo aukščio rodiklių – apie 1600 m virš jūros lygio.
Tokiame aukštyje ir ir olimpinė trasa, per kurią V.Strolia leidosi dideliu greičiu dar su 20 varžovų mišrioje estafetėje.
17-oje pozicijoje savo etapą baigusiam rinktinės lyderiui prireikė vieno papildomo šūvio gulint ir trijų papildomų šovinių stovint.
„Gaila labai dėl šaudymo. Keturis papildomus šūvius paėmiau, tam sunaudojau daug laiko – dėl to labai gaila, – sielojosi po finišo V.Strolia. – Gerai, kad bent išvengiau baudos rato, nes visiškai būtų šakės.
Dėl šliuožimo – faktas, kad čia kitaip važiuojasi nei tose vietose, kurios yra žemiau (virš jūros lygio). Tikrai buvo sunku. Atrodo, kas čia tėra – ratas vos 2 km, iš viso – 6 km, bet pabaigoje paskutinis ratas buvo sunkus. Jei per greitai pradėsi, paskui gali gailėtis.“
V.Strolia aplenkė olimpinį ir pasaulio čempioną Sebastianą Samuelssoną, bet lietuvį šis faktas mažai guodė.
„Tiek ir teguodžia – dabar švedai jau priekyje, – žiniasklaidai skirtoje zonoje, besitęsiant estafetei, kalbėjo V.Strolia. – Savo startą vertinčiau per vidurį – nei labai blogai, nei labai gerai. Toks per vidurį.“
Antrajame etape startavo Nikita Čigakas, kurį treneriai įtraukė į estafetę, kai kojos skausmus pajuto Maksimas Fominas.
23 metų visaginietis, nuo šešerių metų augęs Baltarusijoje, kur buvo persikėlęs su tėvu, sekmadienį, iškart susidūrė su sunkumais.
„Šiandien labai sunku. Vytas perdavė estafetę 17-oje vietoje, o man buvo sunku bėgti slidėmis per trasą, kai tai dariau vienas. Tokiais atvejais nesupranti, kaip šliuožia kiti, bandai laikytis savo tempo, bet jis gerokai žemesnis nei varžovų, kurie bėga grupėje, – pasakojo N.Čigakas. – Aišku, bandžiau vytis. Šaudyme prašoviau pirmą šūvį gulint. Nežinau, kas nutiko. Stengiausi neskubėti, ilgai taikiausi, bet ir papildomais šoviniais neiškart pasisekė. Stovint irgi pirmą prašoviau, bet paskui pakilau per vieną poziciją. Kaip debiutui, visai neblogai. Šliuožti buvo super sunku.“
N.Čigakas buvo nusileidęs į 20 vietą, bet savo etapą baigė 16-as, išnaudojęs keturis papildomus šovinius.
„Man jau vien čia būti yra kažkas neįtikėtina, – džiaugėsi N.Čigakas, būdamas 18-os metų prisidėjęs prie Lietuvos rinktinės. – Šešerius metus apie tai svajojau, treniravausi. Galbūt aš dar nesikaunu dėl medalių, nepasieksiu aukščiausių vietų, bet man tai didelė patirtis, esu labai laimingas, kad čia esu.“
Trečiajame etape į lenktynes pasileido Judita Traubaitė. Ji prieš tai sekė, kaip sekasi vyrams.
„Šiuo atveju viską mačiau, nes apšilimą dariau kaip tik stadiono starto miestelyje. Man taip buvo ramiau nei laukti ir sekti įvykius telefone iki sulaukus savo eilės. Mačiau viską realiu laiku, o tuo pačiu ir apšilimą padariau“, – pasakojo J.Traubaitė.
25 metų biatlonininkė, buvusi moterų A lygos futbolininkė Vilniaus „Žalgiryje“ ir tituluota orientacinio sporto atstovė, vos prieš ketverius metus pasuko į biatloną, bet įšokusi į olimpines žaidynes bandė spausti greičio pedalą.
„Buvo sunku, labai sunku. Į pirmą ratą iššliuožiau viena, be grupės. Stengiausi prisiversti važiuoti maksimaliai, nes įprastai vienai važiuojant lėtokai pradedu. Stengiausi išvengti šios bėdos ir gal todėl per greitai pradėjau – pirmoje šaudykloje pirmi trys šūviai buvo netaiklūs, – sakė J.Traubaitė. – Tačiau džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti mintis ten, kur reikia. Užverčiau likusius taikinius ir išsiverčiau su trimis papildomais šoviniais. Tačiau paskui irgi buvo sunku šliuožti, sureguliuoti kvėpavimą, ėmė skaudėti galvą. Tai buvo sunkesnė dalis.“
J.Traubaitė išnaudojo 3 papildomus šovinius gulint ir tik vieną stovint, o savo etapą baigė būdama 20 pozicijoje.
„Labai smagu. Sunku dar save tapatinti kaip olimpietę, bet labai fainas jausmas, daug gerų emocijų, tikrai geras jausmas. Smagu, kad komanda gana jauna, nors turime ir patyrusių sportininkų. Gaila, kad nesusitiksime su kitais Lietuvos sportininkais, nes čia gyvena tik biatlonininkai“, – sakė J.Traubaitė.
Ketvirtame, paskutiniame etape iš mūsiškių startavo Lidija Žurauskaitė.
26 metų biatlonininkė augo ir sportavo Murmanske (Rusija) bei nemokėjo lietuviškai, bet prieš šešerius metus dėl prosenelio lietuvybės gavo mūsų šalies pilietybę, o pastaraisiais metais puikiai pramoko kalbėti ir lietuviškai.
Ir po finišo ji bėrė mintis lietuviškai, nors buvo labai nusivylusi – jei gulint prireikė tik vieno papildomo šovinio, tai stovint L.Žurauskaitė išsimušė – trijų papildomų šovinių užversti taikinius neužteko, teko sukti du baudos ratus.
„Labai atsiprašau. Tikrai nelabai gražus paskutinis etapas., tikrai norėjau ir galėjau padaryti geriau, – apgailestavo L.Žurauskaitė. –Negaliu sakyti, jog labai nervinausi prieš varžybas, bet buvo tikrai sunku, ypač antrajame rate. Mano klaida buvo, kad galvojau pagauti prieš mane važiavusius, nes šansų buvo, bet pirmas startas...
Nebijau daryti klaidų, bet bijau jas pakartoti. Tikiu, kad kitą kartą bus geriau.“
L.Žurauskaitė finišavo 20 vietoje puikiai nusiteikusiai Anterselvos publikai plojant Lietuvos atletei.
„Tai mano mylimiausia vieta, mylimiausia trasa. Ši publika suteikė labai gerą momenta finišui, – sakė biatlonininkė. – Dabar laiminga, kad tikrai esu olimpietė.“
Vietos publika šėlo, nes šeimininkams pavyko laimėti medalį.
Auksą iškovojo Prancūzijos biatlonininkai, per visus sunaudoję 7 papildomus šūvius, o estafetę įveikę per 1 val. 4 min. 15,5 sek.
Tik penkis kartus prašovusi Italija atsiliko 25,8 sek. ir pasipuošė sidabru. Bronza atiteko vokiečiams, kurie atsiliko nuo nugalėtojų per per 1 min. 5 sek., bet aplenkė ketvirtoje vietoje likusius norvegus.
Latvija užėmė 12 vietą, Estija – 15-ąją.
Lietuva su dviem baudos ratais ir 16 papildomų šovinių nuo Prancūzijos atsiliko 7 min. 13,6 sek.
Paskutinėje vietoje – 21-oje, liko Kazachstanas, lyderių pralenktas ratu.
20 vieta nebuvo ta, kurios taikėsi Lietuvos komanda, kėlusi ambicijas pakovoti dėl 15-16 pozicijų.
„Negaliu nieko pasakyti apie vietą. Tikrai norėjome geresnės. Bet turime, ką turime. 20 vieta… Nežinau“, – buvo nusivylusi L.Žurauskaitė.
„Tikiu, kad kitą kartą bus geriau“, – kalbėjo ji ir už save, ir tikriausiai už kitus.
Lietuvos biatlonininkų dar laukia daug svarbių startų asmeninėse rungtyse bei vyrų ir moterų estafetėje. Artimiausios lenktynės Anterselvoje vyks vasario 10 dieną, kai vyks 20 km vyrų asmeninės varžybos, prie šiandien startavusių mūsiškių prisidės Karolis Dombrovskis ir Maksimas Fominas.
Vasario 11 dieną 15 km asmeninėse lenktynėse dalyvaus moterys, kai prie J.Traubaitės ir L.Žurauskaitės prisidės Natalija Kočergina ir Sara Urumova.
