2026-08-10 14:12

Internete plinta nerimą kelianti žinia apie vitaminą D – tyrimo detalės keičia vaizdą

Socialiniuose tinkluose plinta mokslinio tyrimo ištraukos, esą patvirtinančios, kad vitamino D vartojimas gali bloginti kognityvines funkcijas ir net didinti demencijos riziką. Nors toks tyrimas iš tiesų buvo atliktas, internautai nutyli esminę aplinkybę – jame analizuotas ne įprastų, vaistinėse be recepto parduodamų vitamino D papildų poveikis.
Vitaminas D
Vitaminas D / Shutterstock nuotr.

„Vitamino D papildai gali PADIDINTI DEMENCIJOS RIZIKĄ. MIRTINGUMO- TAIP PAT .

Keletas citatų:

,,Apibendrinant, šio tyrimo rezultatai rodo, kad vitamino D papildai gali padidinti demencijos riziką vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir padidinti mirtingumo riziką vyresnio amžiaus suaugusiesiems, sergantiems Alzheimerio liga ir kurių vitamino D kiekis kraujyje yra mažas. Kol mūsų išvados neįrodys kitaip, reikėtų persvarstyti vitamino D papildų vartojimą demencijos prevencijai."

,,Mūsų populiacijos pagrindu atliktas išilginis tyrimas taip pat nuosekliai parodė, kad vyresnio amžiaus suaugusieji be demencijos ( n = 14 648), vartoję vitamino D3 papildus ilgiau nei 146 dienas per metus, turėjo 1,8 karto DIDESNĘ TIKIMYBĘ SUSIRGTI DEMENCIJA nei tie, kurie šių papildų nevartojo", – teigiama „Facebook“ įraše (kalba netaisyta).

Shutterstock nuotr./Demencija (asociatyvinė nuotr.)
Shutterstock nuotr./Demencija (asociatyvinė nuotr.)

Apie kokį tyrimą kalbama?

Socialiniuose tinkluose cituojami skaičiai nėra išgalvoti. Jie paimti iš 2022 metais moksliniame žurnale „Aging Cell“ paskelbto Taivano Nacionalinių sveikatos tyrimų institutų (NHRI) mokslininkų tyrimo.

Jame buvo analizuoti 14 648 demencija nesirgę vyresnio amžiaus žmonės. Tyrėjai nustatė, kad vitamino D3 preparatus ilgiau nei 146 dienas per metus vartojusių asmenų grupėje demencijos diagnozės tikimybė buvo maždaug 1,8 karto didesnė. Atskirai išanalizavus 980 jau demencija sirgusių žmonių duomenis, vitamino D3 vartojimas buvo siejamas ir su 2,17 karto didesne mirtingumo rizika.

Tačiau socialiniuose tinkluose plintančiuose įrašuose nutylimas esminis tyrimo niuansas. Jame buvo vertinamas ne įprastų, vaistinėse be recepto parduodamų vitamino D papildų – cholekalciferolio – vartojimas, o kalcitriolio poveikis. Tyrime dalyvių stebėjimo pradžia buvo siejama būtent su pirmąja kalcitriolio vartojimo data.

Kalcitriolis nėra tas pats, kas įprastuose maisto papilduose naudojamas vitaminas D3 (cholekalciferolis). Tai aktyviausias vitamino D metabolitas, veikiantis kaip biologiškai aktyvi vitamino D forma. Dėl stipraus poveikio kalcio apykaitai kalcitriolis gali sukelti hiperkalcemiją ar hiperkalciuriją, todėl jį vartojant būtina stebėti kalcio kiekį ir prireikus koreguoti dozę.

Būtent todėl kalcitriolis nėra skirtas įprastam vitamino D trūkumui papildyti ar osteoporozės profilaktikai.

Paprastai kalcitriolis skiriamas tik tiems pacientams, kurių inkstų gebėjimas aktyvinti vitaminą D yra sutrikęs – dažniausiai esant sunkiam inkstų nepakankamumui arba hipoparatiroidizmui. Taip pat svarbu pažymėti, kad pacientams, sergantiems hipoparatiroidizmu ar inkstų ligomis, demencijos rizika yra didesnė.

Tai svarbu vertinant tyrimo rezultatus, nes tokie pacientai dėl savo sveikatos būklės ir gretutinių ligų jau savaime gali turėti didesnę kognityvinių sutrikimų bei demencijos riziką.

Be to, tai buvo stebimasis, o ne intervencinis tyrimas. Todėl nustatytas statistinis ryšys tarp kalcitriolio vartojimo ir didesnės demencijos ar mirtingumo rizikos neįrodo, kad būtent šis preparatas sukėlė tokius padarinius.

Kitaip tariant, tyrimo rezultatų negalima tiesiogiai perkelti į įprastų vitamino D papildų vartojimą ir teigti, kad jie sukelia demenciją.

Shutterstock nuotr./Užmerktos akys
Shutterstock nuotr./Užmerktos akys

Mokslininkų kritika

Tyrimo išvados sulaukė kritikos ir pačiame žurnale „Aging Cell“. Jame buvo paskelbti net du mokslininkų komentarai, kvestionuojantys autorių interpretacijas.

Vienas žinomiausių pasaulyje vitamino D tyrėjų, klinikinis biochemikas iš Kanados Reinholdas Viethas pažymėjo, kad publikacijoje nepateikta klinikinių įrodymų, jog vitamino D papildų vartojimas didintų Alzheimerio ligos ar demencijos riziką, o netiksli terminologija gali klaidinti skaitytojus.

Kita mokslininkų grupė – Oregono valstijos universiteto Linuso Paulingo instituto tyrėjas, profesorius ir vitamino D biologinio poveikio specialistas Adrianas F.Gombartas su kolegomis – savo kritikoje teigė, kad išvada, esą vitamino D papildai blogina Alzheimerio ligos eigą, nėra pakankamai pagrįsta.

Pasak jų, autoriai vienoje išvadoje sujungė skirtingo pobūdžio duomenis – ląstelių kultūrų eksperimentus, tyrimus su pelėmis ir retrospektyvius stebėjimus, kuriuose buvo vertintas receptinio kalcitriolio vartojimas.

Kritikai taip pat pabrėžė, kad įprastuose papilduose naudojamas cholekalciferolis ir kalcitriolis nėra fiziologiškai bei funkciškai lygiaverčiai, todėl vieno poveikio negalima automatiškai priskirti kitam.

Vitaminas D gelbsti kognityvines funkcijas

Socialiniuose tinkluose platinamai išvadai prieštarauja ir platesnė mokslinių tyrimų bazė. Atsitiktinių imčių VITAL tyrime nustatyta, kad 2000 TV vitamino D3 (cholekalciferolio) per parą vartojimas per 2–3 metus nebuvo susijęs su vyresnio amžiaus žmonių kognityvinių funkcijų blogėjimu.

Vitaminas D yra svarbus ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad jo papildų vartojimas gali būti reikšmingas ir Alzheimerio ligos bei demencijos prevencijos kontekste.

Atsižvelgiant į didžiulę demencijos naštą – tiek sveikatos apsaugos sistemoms, tiek sergančiųjų artimiesiems, – net ir dalinis šios ligos paplitimo sumažėjimas galėtų turėti labai didelę naudą visuomenei.

Dar kitokią sąsają parodė 2023 metais paskelbtas prospektyvinis tyrimas, kuriame stebėti 12 388 žmonės. Jame vitamino D preparatų – kalcio ir vitamino D derinių, cholekalciferolio bei ergokalciferolio – vartojimas buvo siejamas su maždaug 40 proc. mažesniu demencijos dažniu, palyginti su šių preparatų nevartojusiais žmonėmis.

Tiesa, ir šis stebimasis tyrimas neleidžia teigti, kad vitaminas D savaime apsaugo nuo demencijos. Vis dėlto kartu su kitais duomenimis jis rodo, kad kategoriškas teiginys, esą įprasti vitamino D papildai skatina demencijos vystymąsi, nėra pagrįstas.

2023 metais paskelbta metaanalizė parodė, kad mažas vitamino D kiekis kraujyje – mažesnis nei 25 ng/ml – siejamas su beveik 60 proc. didesne demencijos rizika. Atsižvelgiant į tai, kad demencijos paplitimas ir taip yra didelis ir visuomenei senstant toliau auga, toks rizikos padidėjimas yra reikšmingas.

Vis dėlto tyrime buvo vertinamas ryšys tarp mažo vitamino D kiekio ir demencijos, o ne tai, ar vitamino D papildų vartojimas gali šią riziką sumažinti. Patys autoriai pabrėžė, kad norint nustatyti, ar vitaminas D gali tiesiogiai mažinti Alzheimerio ligos dažnį, reikia papildomų tyrimų.

Shutterstock nuotr./Sergant demencija ilgainiui žmogus nebepamena daugelio dalykų
Shutterstock nuotr./Sergant demencija ilgainiui žmogus nebepamena daugelio dalykų

15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinamos tyrimo citatos ir skaičiai yra tikri, tačiau jie pateikiami be esminio konteksto. Tyrime vertintas ne įprastų vitamino D3 papildų, o receptinio kalcitriolio vartojimas, be to, tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo, kad būtent kalcitriolis sukėlė demenciją ar kognityvinių funkcijų blogėjimą.

Platesnė mokslinių tyrimų bazė taip pat nepatvirtina teiginio, kad įprasti vitamino D papildai didintų demencijos riziką. Todėl šio tyrimo išvadų taikyti visiems vitamino D papildams ir teigti, kad jų vartojimas skatina demenciją, nėra pagrindo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą