Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos diagnozė gali išgąsdinti ir priversti susimąstyti, kaip išsaugoti regėjimą. Apie tai, kas tai per liga ir kas ją sukelia, kalbamės su Kauno klinikų akių ligų skyriaus oftalmologe, doc. Dr. Dovile Buteikiene.
– Papasakokite, kas tai per liga – amžinės geltonosios dėmės degeneracija? Kokių tipų/formų ji būna ir kuo skiriasi ligos eiga?
– Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tinklainės geltonosios dėmės susirgimas, dažniausiai kliniškai pasireiškiantis asmenims, vyresniems nei 50 metų, ir lydimas didelio ir negrįžtamo centrinio regėjimo praradimo.
AGDD yra trečia aklumo priežastis pasaulyje ir pirma išsivysčiusiose šalyse. Dažniausiai kliniškai pasireiškia sausa forma, t. y. didelėmis minkštomis drūzomis ir tinklainės pigmentinio epitelio (TPE) pigmentacijos sutrikimais ankstyvoje (pradinėje) stadijoje bei geografine atrofija (GA) ir šlapia forma, t .y. gyslainės neovaskuliarizacija (GNV), pigmentinio epitelio atšokimu (PEA) ir fibroziniu geltonosios dėmės randėjimu vėlyvoje stadijoje.
Šlapia forma vadinama neovaskuline amžine geltonosios dėmės degeneracija (nAGDD). Kai kuriems žmonėms liga vystosi lėtai, bet kartais ji gali progresuoti ir labai greitai.
