Papildomas svoris vaikystėje nebegali būti laikomas tiesiog etapu. Tiesą sakant, kai kuriems vaikams jis tyliai žaloja organą, apie kurį dauguma tėvų net nepagalvoja – kepenis, rašoma „Times of India“.
„Kepenų suriebėjimas tapo labiausiai paplitusia lėtine kepenų liga tarp vaikų visame pasaulyje“, – sako hepatologas dr.Tushar Madke.
„Ši liga yra glaudžiai susijusi su kitais metaboliniais sutrikimais. Kepenų suriebėjimas vaikams paprastai lydi atsparumą insulinui, todėl padidėja jų jautrumas 2 tipo diabetui, dislipidemijai (nenormaliam cholesterolio kiekiui) ir hipertenzijai“, – priduria gydytojas.
Svoris auga nepastebimai
Medikai pripažįsta: tėvai nemeluoja sakydami, kad jų atžalos maitinasi įprastu namų maistu ir gyvena aktyvų gyvenimą. Tačiau šiuolaikinė aplinka – nuo padidintų porcijų ir paslėpto cukraus gėrimuose iki visur esančių ekranų bei mažėjančio judėjimo lauke – sudaro sąlygas svoriui augti nepastebimai, net ir nepersivalgant.
Šis procesas itin klastingas, nes kepenys „tyli“: jos nesiunčia jokių skausmo signalų ar akivaizdžių įspėjamųjų ženklų, kol vaikas tiesiog atrodo šiek tiek stambesnis už bendraamžius. Dažnu atveju vienintele užuomina apie bręstančią sveikatos krizę tampa tik atsitiktinis kraujo tyrimas ar echoskopija, atlikta dėl visai kitų priežasčių.
Dr.Tushar Madke paaiškina, kad vaikų kepenų pažeidimai skiriasi nuo suaugusiųjų: „Vaikams kepenų uždegimas ir fibrozė linkę pasireikšti anksčiau, o pažeidimai dažnai varginan kepenų vartų sritis. Jei liga lieka nediagnozuota pradinėse stadijose, kyla didelė tikimybė susirgti ciroze gerokai jaunesniame amžiuje nei buvo įprasta anksčiau.“
Kodėl tėvai neturėtų į tai numoti ranka?
Nors apibūdinimas „kūdikio riebalai“ skamba švelniai, toks užliūliavimas dažnai tampa pavojingu delsimu. Ši psichologinė ramybė turi savo kainą – praleistą brangų laiką.
„Tyrimai rodo, kad nutukę vaikai, sergantys kepenų suriebėjimo liga, turi didelę riziką susirgti ankstyvomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tiesą sakant, būtent širdies ir kraujagyslių sutrikimai, o ne kepenų nepakankamumas, tampa pagrindine mirtingumo priežastimi tiems, kurie kepenų suriebėjimu suserga ankstyvame amžiuje“, – teigia gydytojas.
Rizikos veiksniai
Gydytojas išskiria pagrindinius faktorius, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį:
- Antsvoris ir nutukimas (ypač riebalų sankaupos pilvo srityje).
- Gyvenimo būdas: sėslumas, itin perdirbti produktai, saldinti gėrimai.
- Genetika: šeimoje pasitaikantis nutukimas, 2 tipo diabetas ar kepenų ligos.
- Sveikatos būklės: hipotirozė, PKS, miego sutrikimai.
- Ankstyvoji raida: mažas gimimo svoris ir vėlesnis staigus svorio šuolis vaikystėje.
Svoris – itin jautri tema, kurią vaikai puikiai jaučia. Todėl specialistai pataria vengti griežtų dietų ar priekaištų dėl maisto – tai traumuoja labiau, nei padeda. Svarbiausia ne drausti ar kontroliuoti, o palaikyti ir keisti visos šeimos įpročius.
Maži pokyčiai – dideli rezultatai
Geros naujienos yra tai, kad vaikų kepenų suriebėjimas dažnai yra išgydomas, ypač jei pastebimas anksti. Kepenys turi neįtikėtiną savybę regeneruoti, joms tiesiog reikia pagalbos.
„Gyvenimo būdo keitimas yra pagrindinis gydymo ramstis. Kepenų riebalus ir uždegimą galima labai sumažinti net ir šiek tiek (5–10 proc.) numetus svorio“, – sako dr. Tushar Madke.
Paprastai tai reiškia laipsniškus pokyčius:
- Mityba: daugiau daržovių, liesų baltymų ir mažiau rafinuotų angliavandenių bei cukraus.
- Judėjimas: bent 60 minučių aktyvios veiklos kasdien gerina kepenų sveikatą net ir stipriai nekrentant svoriui.
- Šeimos pavyzdys: pokyčiai, kurie apima visą šeimą, yra kur kas efektyvesni nei tie, kurie orientuoti tik į vaiką.
Galiausiai, svarbiausia suprasti – vaiko kepenys turi neįtikėtiną galią atsistatyti. Tam nereikia drastiškų priemonių ar tobulo režimo; pakanka laiko, kantrybės ir nuoseklių visos šeimos pastangų, kurios pamažu tampa natūraliu sveiko gyvenimo pagrindu.
