Socialiniuose tinkluose platinamame įraše mėsėdžių dieta pristatoma kaip kone universali priemonė sveikatai atkurti, o subalansuota ar augalinio maisto turinti mityba – kaip esą žmogų silpninanti „propaganda“.
Įrašo autorius remiasi asmenine patirtimi ir pasakojimais apie žmones, kurie, atsisakę augalinio maisto, neva pasveiko nuo autoimuninių ligų, depresijos, diabeto, fibromialgijos ar kitų sveikatos sutrikimų. Teigiama, kad mėsa ir gyvūniniai riebalai esą yra „švariausi“ maisto šaltiniai, o augaluose esančios medžiagos gali dirginti organizmą ir skatinti uždegimą.
Pasakojime taip pat tvirtinama, kad „mėsa nesukelia ligų“, gyvulininkystė esą nekenkia aplinkai, sėklų aliejai yra „apgaulė“, o mėsėdžių dietą propaguojantys gydytojai pasiekia rezultatų, kurių neva nepavyksta pasiekti tradiciniam gydymui.
Bendra įrašo žinutė apibendrinama teiginiu „jus apgavo“, o abejojantieji mėsėdžių dieta iš anksto atmetami kaip nesuprantantys ar skleidžiantys propagandą.
15min patikrino septynis pagrindinius šio pasakojimo teiginius ir aiškinosi, kur baigiasi faktai, o kur prasideda manipuliacija.
Teiginys: „Mėsa nesukelia ligų; niekada istorijoje žmogus nebuvo toks neįgalus ir paliegęs“
Verdiktas: klaidinga. Teiginys, kad mėsa nesukelia ligų, neatitinka mokslinių duomenų.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) dar 2015 metais įvertino daugiau kaip 800 mokslinių tyrimų ir nustatė, kad perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su storosios žarnos vėžiu.
Perdirbta mėsa buvo priskirta 1 kancerogenų grupei – tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų apie jos kancerogeniškumą žmonėms. Į šią kategoriją patenka sūdyta, rūkyta ar kitais būdais apdorota mėsa, taigi ir lašiniai.
Raudonoji mėsa buvo priskirta 2A grupei – ji laikoma tikėtinai kancerogeniška žmonėms.
Svarbu nepainioti šios klasifikacijos reikšmės. IARC grupės parodo, kiek tvirti yra moksliniai įrodymai, kad tam tikras veiksnys gali sukelti vėžį, tačiau jos nenurodo rizikos dydžio. Todėl faktas, kad perdirbta mėsa ir tabakas priskirti tai pačiai grupei, nereiškia, kad jų keliama rizika yra vienoda.
Vis dėlto PSO pozicija dėl teiginio „mėsa nesukelia ligų“ yra aiški. IARC ekspertų skaičiavimu, kasdien suvalgant po 50 gramų perdirbtos mėsos, storosios žarnos vėžio rizika padidėja maždaug 18 procentų.
Nepagrįstas ir teiginys, kad šiuolaikinis žmogus esą yra labiau „paliegęs“ nei bet kada anksčiau. Iki COVID-19 pandemijos pasaulinė vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2000–2019 metais pailgėjo daugiau kaip šešeriais metais – nuo 66,8 iki 73,1 metų. Per tą patį laikotarpį sveikų gyvenimo metų rodiklis išaugo 9 procentais.
Teiginys: „Gyvuliniai produktai praktiškai neturi alergenų ar dirginančių medžiagų“
Verdiktas: klaidinga. Teiginys, kad gyvūninės kilmės produktai praktiškai neturi alergenų ar dirginančių medžiagų, neatitinka nei medicininių žinių, nei Europos Sąjungos maisto saugos reguliavimo.
ES teisės aktuose išskiriama 14 alergenų grupių, kurias privaloma aiškiai nurodyti maisto produktų etiketėse. Į šį sąrašą patenka glitimo turintys grūdai, vėžiagyviai, kiaušiniai, žuvis, žemės riešutai, sojos, pienas, riešutai, salierai, garstyčios, sezamas, sieros dioksidas ir sulfitai, lubinai bei moliuskai.
Net penkios iš šių keturiolikos grupių – pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai ir moliuskai – yra gyvūninės kilmės. Be to, alergija karvės pienui ir kiaušiniams yra tarp dažniausių maisto alergijų vaikystėje.
Todėl teiginys, kad gyvūninis maistas „beveik neturi alergenų“, prieštarauja pačiam ES maisto saugos reguliavimo pagrindui.
Alergiją retais atvejais gali sukelti ir pati žinduolių mėsa. Vadinamasis alfa-gal sindromas yra IgE sukeliama alergija angliavandeniui alfa-gal, aptinkamam ne primatų žinduolių mėsoje ir kituose iš jų gautuose produktuose.
Šis sindromas siejamas su erkių įkandimais, o alerginės reakcijos gali prasidėti praėjus kelioms valandoms po jautienos, kiaulienos, avienos ar kitų žinduolių produktų vartojimo.
Svarbu nepainioti maisto alergijos ir maisto netoleravimo. Alergiją sukelia imuninės sistemos reakcija, o netoleravimas gali būti susijęs, pavyzdžiui, su fermentų trūkumu. Laktozės netoleravimas nėra alergija pienui, tačiau ir jis rodo, kad gyvūniniai produktai kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų simptomų.
Todėl gyvūninės kilmės maisto negalima bendrai vadinti „nealergizuojančiu“. Pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai ir moliuskai yra oficialiai pripažinti svarbiais alergenais, o tam tikrais atvejais alerginę reakciją gali sukelti net žinduolių mėsa.
Teiginys: mityba gydo Krono ligą, psoriazę, reumatoidinį artritą, depresiją, diabetą, fibromialgiją; jų tyrimai rodo rezultatus, kurių tradicinis gydymas nepasiekia
Verdiktas: klaidinga. Socialiniuose tinkluose mėsėdžių dieta, dar vadinama „carnivore mityba“ , kurios pagrindą sudaro beveik vien gyvūninės kilmės produktai, pristatoma kaip priemonė Krono ligai, psoriazei, reumatoidiniam artritui, depresijai, diabetui ar fibromialgijai gydyti. Kartais tvirtinama, kad tai esą įrodę tyrimai, parodę geresnius rezultatus nei tradicinis gydymas.
Tačiau tokių išvadų dabartiniai moksliniai duomenys neleidžia daryti.
2026 metų sausį žurnale „Nutrients“ paskelbtoje apimties literatūros apžvalgoje Miunsterio taikomųjų mokslų universiteto mokslininkai įvertino PubMed, LIVIVO, „Web of Science“ ir Cochrane duomenų bazėse paskelbtus darbus apie karnivorinę mitybą. Į galutinę analizę pateko vos devyni su žmonėmis susiję tyrimai.
Nė vienas jų nebuvo atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas, laikomas vienu patikimiausių būdų gydymo veiksmingumui vertinti. Penki darbai buvo pavienių atvejų aprašymai, du rėmėsi socialiniuose tinkluose atliktomis apklausomis, vienas buvo tiriamasis stebimasis tyrimas, dar vienas – teorinis mitybos modeliavimo darbas.
Tokia tyrimų bazė gali padėti kelti hipotezes, tačiau negali įrodyti, kad mėsėdžių dieta gydo išvardytas ligas, juolab kad ji veikia geriau už medicinoje taikomą gydymą. Apžvalgos autoriai turimų įrodymų kokybę priskyrė žemiausioms NHMRC įrodymų hierarchijos kategorijoms – III ir IV lygiams.
Kai kuriuose į apžvalgą įtrauktuose darbuose aprašyti subjektyviai vertinti savijautos ar tam tikrų sveikatos rodiklių pagerėjimai. Vis dėlto dėl mažų tyrimų imčių, trumpos stebėjimo trukmės, kontrolinių grupių nebuvimo ir didelės šališkumo rizikos neįmanoma nustatyti, ar pokyčius iš tiesų lėmė mėsėdžių dieta.
Be to, apžvalgoje išskirtos galimos tokios mitybos rizikos. Nustatyta, kad racione gali trūkti vitaminų C ir D, kalcio, magnio, jodo bei skaidulų. Kai kuriuose darbuose taip pat fiksuotas padidėjęs bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų, vadinamojo MTL cholesterolio, kiekis. Aprašytas ir vienas atvejis, kai žmogaus sveikatos būklė pablogėjo.
Atskirame mėsėdžių dietos sudėties modeliavimo tyrime taip pat nustatyta, kad tokie valgiaraščiai gali neužtikrinti rekomenduojamo vitamino C, magnio, kalcio, jodo, folatų, kalio ir kitų medžiagų kiekio, o skaidulų juose buvo itin mažai.
Apžvalgos autoriai neatmetė, kad trumpuoju laikotarpiu kai kuriems žmonėms gali pagerėti tam tikri rodikliai ar savijauta. Tačiau tai nėra tas pats, kas įrodytas ligos gydymas. Tyrimų nepakanka nei ilgalaikiam veiksmingumui, nei saugumui įvertinti.
Todėl teiginys, kad moksliniai tyrimai jau įrodė mėsėdžių dietos gebėjimą gydyti Krono ligą, psoriazę, reumatoidinį artritą, depresiją, diabetą ar fibromialgiją ir pasiekti geresnių rezultatų nei tradicinis gydymas, yra klaidingas. Ar ši dieta gali turėti gydomąjį poveikį konkrečioms ligoms, pagal dabartinius duomenis nustatyti negalima.
Apžvalgos autoriai padarė išvadą, kad dėl ribotų įrodymų ir galimų maistinių medžiagų trūkumo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ilgalaikė mėsėdžių dieta šiuo metu negali būti rekomenduojama.
Teiginys: Saladino, Bakeris, Berry ir Chaffee yra ne šarlatanai, o dešimtmečių patirtį turintys medicinos specialistai
Verdiktas: trūksta konteksto. Visi keturi asmenys turi medicininį išsilavinimą, tačiau jų pateikimas kaip vieningos ir vienodai autoritetingos ekspertų grupės neatitinka faktų.
Anthony Chaffee yra JAV medicinos gydytojas, šiuo metu dirbantis Australijoje. Jis medicinos studijas baigė Karališkajame chirurgų koledže, o prieš tai studijavo molekulinę ir ląstelių biologiją bei chemiją. Savo pristatymuose A.Chaffee teigia daugiau kaip 20 metų nagrinėjantis mitybos poveikį žmogaus sveikatai ir fiziniam pajėgumui, tačiau tai nėra tas pats, kas specializuota dietologijos ar mitybos mokslo kvalifikacija.
Jis aktyviai propaguoja mėsėdžių dietą ir tvirtina, kad dalį lėtinių ligų galima pagerinti ar net pakeisti mityba, tačiau tokie teiginiai turi būti vertinami pagal mokslinių įrodymų kokybę, o ne vien pagal jo gydytojo diplomą.
Shawnas Bakeris yra JAV ortopedas ir vienas žinomiausių mėsėdžių dietos propaguotojų.
2017 metais Naujosios Meksikos valstijos medicinos taryba paskelbė sprendimą dėl Shawno Bakerio. Juo remiantis buvo priimtas savanoriškas ir nuolatinis gydytojo licencijos atsisakymas, numatant, kad jis negali kreiptis dėl licencijos atkūrimo ar naujos licencijos praktikuoti mediciną Naujojoje Meksikoje, kol neįrodys savo klinikinių įgūdžių kompetencijos.
2019 metais S.Bakeris kreipėsi dėl licencijos atkūrimo ir ją atgavo su priežiūros reikalavimais. Į chirurginę praktiką jis negrįžo ir daugiausia dėmesio skiria beveik vien mėsa grindžiamos mitybos populiarinimui knygose, socialiniuose tinkluose ir nuotolinės medicinos klinikoje.
S.Bakerio vaidmuo išryškėjo ir 2019 metais kilus pasipriešinimui EAT–„Lancet“ ataskaitai. Šią ataskaitą parengė 37 mokslininkai iš 16 šalių, siekę pasiūlyti vadinamąją planetos sveikatos dietą – mitybos modelį, kuris derintų žmonių sveikatą ir aplinkos tvarumą. Ataskaitai pasirodžius, socialiniame tinkle „X“ (tuo metu „Twitter“) išplito kampanija #Yes2Meat, nukreipta prieš ataskaitos išvadas ir raginimus mažinti mėsos vartojimą.
Fondo „Changing Markets Foundation“ tyrime, kuriame analizuota internete kilusi reakcija į EAT–„Lancet“ ataskaitą, S.Bakeris pagal auditorijos įsitraukimą platformoje „X“ buvo įvardytas įtakingiausiu mėsos vartojimą propaguojančiu klaidinančios informacijos skleidėju. Tyrimo autoriai nurodė, kad jis atliko svarbų vaidmenį skatinant kampaniją #Yes2Meat ir platinant klaidinančius teiginius apie ataskaitos išvadas.
Paulas Saladino baigė psichiatrijos rezidentūrą ir vėliau įgijo funkcinės medicinos sertifikatą. Vis dėlto funkcinė medicina nėra pripažįstama kaip akredituota medicinos specializacija.
Knygos „The Carnivore Code“ autorius Paulas Saladino pats atsisakė griežtos mėsėdžių dietos. Jis viešai teigė pradėjęs jos laikytis 2018 metais, tačiau po pusantrų metų į racioną grąžinęs vaisius, medų ir žalią pieną.
Interviu P. Saladino taip pat pasakojo, kad po penkerių metų tokios mitybos sumažėjo jo testosterono lygis, atsirado miego sutrikimų, sąnarių ir raumenų skausmų.
Kenas Berry yra sertifikuotas šeimos medicinos gydytojas. 1996 metais Vidurio Tenesio valstijos universitete jis su pagyrimu baigė gyvūnų biologijos ir psichologijos bakalauro studijas, o 2000 metais Tenesio universiteto Sveikatos mokslų centre įgijo medicinos gydytojo kvalifikaciją.
Daugiau kaip dešimtmetį K.Berry dirbo šeimos gydytoju Tenesio kaimiškose vietovėse. Jam taip pat suteiktas Amerikos šeimos gydytojų akademijos nario, arba Fellow, statusas. Vis dėlto jo profesinė specializacija yra šeimos medicina, o ne dietologija ar mitybos mokslas.
Todėl vien medicininis išsilavinimas savaime nepatvirtina jų skleidžiamų teiginių pagrįstumo, o visų keturių pristatymas kaip vieningos autoritetingos grupės yra manipuliatyvus.
Teiginys: „Gyvulininkystė neteršia; visa fauna gadino ir gadina orą“
Verdiktas: klaidinga. Teiginys, kad gyvulininkystė neteršia aplinkos, prieštarauja tarptautinių institucijų duomenims.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2023 metų ataskaitoje nurodoma, kad 2015 metais gyvulininkystės agromaisto sistemos išmetė apie 6,2 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento. Tai sudarė maždaug 12 proc. visų žmogaus veiklos sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir apie 40 proc. visų agromaisto sistemų emisijų.
2020 metais gyvulininkystės sektoriui teko ne mažiau kaip 27 proc. viso pasaulyje dėl žmogaus veiklos išmetamo metano. Naujausiais FAOSTAT duomenimis, 2023 metais gyvulininkystės emisijos siekė 4,3 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento ir buvo didžiausias atskiras agromaisto sistemų taršos šaltinis.
Argumentas, kad orą visada „gadino visa fauna“, suplaka natūralias ekosistemas ir žmogaus sukurtą gyvulininkystės sistemą. Laukiniai atrajotojai taip pat išskiria metaną, tačiau jų populiacijos ir emisijos yra natūralaus anglies ciklo dalis. Gyvulių skaičių, rūšinę sudėtį, pašarų gamybą ir mėšlo tvarkymą lemia žmogaus veikla, todėl šio sektoriaus išmetamos dujos apskaitomos kaip antropogeninės.
Gyvulininkystės poveikis neapsiriboja vien gyvūnų virškinimo metu išskiriamu metanu – vertinamos ir mėšlo, pašarų gamybos, energijos naudojimo bei žemės paskirties keitimo sukeliamos emisijos.
Be to, šiuolaikinių ūkinių gyvūnų mastas neprilygsta natūralioms laukinių gyvūnų populiacijoms. Mokslininkų atliktas pasaulio biomasės vertinimas parodė, kad žmonių auginami gyvuliai sudaro gerokai didesnę žinduolių biomasės dalį nei visi laukiniai žinduoliai kartu.
Tai reiškia, kad dabartinės gyvulininkystės emisijos nėra tiesiog natūralaus reiškinio tęsinys – jos kyla dėl žmogaus dirbtinai palaikomos itin gausios gyvulių populiacijos, auginamos maistui ir kitoms reikmėms.
Teiginys: „Sėklų aliejai yra apgaulė ir žalingi“
Verdiktas: klaidinga. Socialiniuose tinkluose sėklų aliejų žalingumas kartais iliustruojamas riebalų ir nešvarumų sluoksniu, susikaupusiu virtuvės garų surinktuvo filtre. Tačiau tai tėra vaizdinė analogija, o ne mokslinis įrodymas. Ant virtuvės paviršių nusėdę ir ilgainiui pakitę riebalų likučiai nieko nepasako apie tai, kaip su maistu suvartotus riebalus apdoroja žmogaus organizmas.
Moksliniai duomenys taip pat nepatvirtina teiginio, kad įprastai vartojami sėklų aliejai skatina uždegimą.
Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad linolo rūgštis – viena pagrindinių tokiuose aliejuose esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių – nedidina nei uždegimo, nei oksidacinio streso rodiklių.
Stebimieji tyrimai didesnį linolo rūgšties vartojimą sieja ne su didesne, o su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Moksliniai duomenys taip pat rodo, kad sočiuosius riebalus racione pakeitus polinesočiaisiais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėja.
Johnso Hopkinso universiteto tyrėjų teigimu, žmonėms, kurių kraujyje nustatyti didesni linolo rūgšties biomarkerių rodikliai, buvo būdinga mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kontroliuojamieji tyrimai taip pat rodo, kad linolo rūgštis gali mažinti vadinamojo blogojo, arba MTL, cholesterolio kiekį ir didinti gerojo, arba DTL, cholesterolio kiekį.
Todėl kategoriškas teiginys, kad sėklų aliejai savaime yra apgaulė ir žalingi, neatitinka turimų mokslinių įrodymų.
Teiginys: augaluose esantys antinutrientai įrodo, kad jų reikėtų atsisakyti
Verdiktas: trūksta konteksto. Lektinai, oksalatai, fitatai ir taninai iš tiesų egzistuoja, o jų poveikis kai kurių mineralų įsisavinimui yra aprašytas mokslinėje literatūroje. Tačiau iš to daroma išvada, kad dėl šių medžiagų reikėtų atsisakyti viso augalinio maisto, nėra pagrįsta.
Vadinamųjų „antinutrientų“ kiekį galima reikšmingai sumažinti įprastais maisto ruošimo būdais – termiškai apdorojant, mirkant, fermentuojant ar rauginant produktus. Be to, jų poveikis priklauso nuo suvartojamo kiekio, bendros mitybos ir konkretaus žmogaus sveikatos būklės.
Augalinis maistas kartu yra svarbus skaidulų, vitamino C, folatų ir kalio šaltinis. Būtent šių medžiagų trūkumas mokslinėje literatūroje nurodomas kaip viena galimų griežtos mėsėdžių dietos rizikų.
Tai tipiškas atvejis, kai remiantis tikru faktu padaroma nepagrįsta išvada. Vien tai, kad tam tikra medžiaga dideliais kiekiais ar konkrečiomis sąlygomis gali turėti nepageidaujamą poveikį, nereiškia, kad būtina atsisakyti visos maisto produktų grupės.
Atskirų netoleruojamų ar simptomus sukeliančių produktų atsisakymas gali būti individualaus gydymo ar mitybos plano dalis. Tačiau tai nėra argumentas eliminuoti visą augalinį maistą.
15min verdiktas: iš dalies melas. Socialiniuose tinkluose platinamame įraše asmeninės patirtys ir pavieniai pavyzdžiai pateikiami kaip įrodymas, kad mėsėdžių dieta gali gydyti ligas, o augalinis maistas ir sėklų aliejai kenkia. Tačiau moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad tokia mityba gydo lėtines ligas ar gali pakeisti įprastą medicininį gydymą.
Klaidingi ir kiti įrašo teiginiai – kad mėsa ligų nesukelia, gyvūniniai produktai beveik neturi alergenų, sėklų aliejai savaime yra žalingi, o gyvulininkystė neteršia. Taigi bendra įrašo žinutė klaidina: sudėtingi mitybos ir sveikatos klausimai supaprastinami iki teiginio, esą mėsa gydo, o augalai kenkia.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
