Sekite 15min Google
Kada papildų jau per daug?
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkės, farmacininkės, biomedicinos mokslų daktarės G.Balčiūnaitės-Murzienės, prieš įsigyjant maisto papildą pirmiausia reikėtų sau atsakyti į kelis klausimus: ar tikrai žinau, kam jis skirtas, kodėl jį vartoju ir kokio rezultato tikiuosi?
„Remiantis turimais moksliniais duomenimis, didžiajai daliai Lietuvos gyventojų rutiniškai galėtų būti rekomenduojami tik keli maisto papildai – omega-3 riebalų rūgštys, magnis ir vitaminas D. Visi kiti variantai turėtų būti paskirti atsižvelgiant į konkretaus žmogaus sveikatos būklę, lėtines ligas ar sutrikimus, vartojamus vaistus ir atlikus kraujo tyrimus. Net ir minėto vitamino D aklai vartoti nederėtų – išmintingiausia tinkamą preparato dozę parinkti atlikus kraujo tyrimą“, – pataria specialistė.
Universalios ribos, kiek skirtingų preparatų jau būtų per daug, nėra. Vis dėlto vienu metu vartojant daugybę produktų atsiranda maisto papildų polifarmacijos rizika.
„Literatūroje nėra universalaus skaičiaus, kiek skirtingų maisto papildų vartojimą jau galima laikyti papildų polifarmacija. Tačiau kalbant apie vaistus polifarmacija laikomas penkių ir daugiau skirtingų vaistų bei maisto papildų vartojimas“, – paaiškina LSMU mokslininkė
Skirtingos pakuotės, bet tos pačios medžiagos
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – skirtingiems tikslams skirtų preparatų vartojimas neįvertinus visos jų sudėties. Pavyzdžiui, tos pačios medžiagos gali būti ir multivitaminų komplekse, ir plaukams bei nagams, energijai ar imunitetui skirtame produkte.
Ypač atidžiai vertinti bendrus vitaminų A, D ir E, geležies, cinko, magnio, jodo bei kalcio kiekius.
Tokiais atvejais reikia skaičiuoti ne viename preparate esančią dozę, o bendrą per parą gaunamą medžiagos kiekį. Dr. G.Balčiūnaitė-Murzienė pataria ypač atidžiai vertinti bendrus vitaminų A, D ir E, geležies, cinko, magnio, jodo bei kalcio kiekius.
„Iš pasikartojančių sudedamųjų dalių gali atsirasti kumuliacinis poveikis, o ilgainiui pasireikšti toksiškumas. Tai galioja ir augaliniams maisto papildams, tad reikėtų įvertinti bendrą konkretaus augalinio komponento kiekį“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Dar viena klaida – konsultuojantis su gydytoju ar vaistininku nepaminėti visų vartojamų papildų. Žmonės kartais tiesiog nepagalvoja, kad svarbu pasakyti ir apie įvairius „detoksikacijos“, „balanso“ ar kitus mišinius, kuriuos deda į kokteilius.
Neturėdamas viso vartojamų preparatų sąrašo, gydytojas negali tinkamai įvertinti situacijos. Pasitaiko, kad nepageidaujamą reakciją sukelia būtent papildas, tačiau pacientui apie jį neužsiminus pakeičiamas iki tol veiksmingas gydymas vaistais.
„Visos informacijos pateikimas yra pirmas ir bene svarbiausias dalykas, galintis padėti išvengti papildų ir vaistų sąveikos. Tai ypač aktualu vartojant gliukozės kiekį kraujyje mažinančius vaistus, kraujo krešumą ir kraujospūdį veikiančius preparatus, taip pat raminamuosius bei vaistus nuo traukulių“, – sako dr. G.Balčiūnaitė-Murzienė.
Pavojų lemia ne medžiagos pavadinimas, o dozė
Specialistė pabrėžia, kad kenkia ne patys vitaminai ar mineralinės medžiagos. Rizika priklauso nuo jų dozės, vartojimo trukmės ir konkretaus žmogaus sveikatos būklės.
Vienas pavyzdžių – riebaluose tirpus vitaminas A. Jo perteklius gali kauptis kepenyse ir sukelti jų pažeidimą. Labai didelės dozės gali lemti galvos skausmą ir svaigimą, regos sutrikimus, o nėštumo metu didelis šio vitamino kiekis gali pakenkti vaisiui.
Per didelė vitamino D dozė gali padidinti kalcio koncentraciją kraujyje. Tuomet gali formuotis inkstų akmenys, atsirasti inkstų pažeidimų, silpnumas, sumišimas ir širdies ritmo sutrikimų. Rizika dar labiau padidėja, jei kartu vartojami kalcio preparatai.
Atsargiai reikėtų vertinti ir kai kuriuos vandenyje tirpius B grupės vitaminus. Vitaminų B6 ir B3 galima rasti ne tik maisto papilduose, bet ir energiniuose gėrimuose, kuriuose jų kiekiai kartais siekia net kelis tūkstančius procentų rekomenduojamos paros normos.
Ypač pavojingas kalio perdozavimas, nes per didelis jo kiekis kraujyje gali sutrikdyti širdies veiklą.
„Ilgai vartojamas vitaminas B6, arba piridoksinas, gali pažeisti periferinius nervus. Dėl to gali pasireikšti dilgčiojimas, deginimo pojūtis, tirpimas, net pusiausvyros ir eisenos sutrikimai. Per didelės vitamino B3, arba niacino, dozės gali pažeisti kepenis, taip pat sukelti odos paraudimą, galvos skausmą ir kraujospūdžio sumažėjimą“, – vardija pašnekovė.
Ypač pavojingas gali būti kalio perdozavimas, nes per didelis jo kiekis kraujyje gali sutrikdyti širdies veiklą ir sukelti pavojingų ritmo sutrikimų. Tai itin svarbu žmonėms, vartojantiems AKF inhibitorius, angiotenzino receptorių blokatorius, spironolaktoną ar kitus kalį organizme sulaikančius vaistus.
Didesnė rizika kyla ir tiems, kurių inkstų veikla sutrikusi, todėl organizmas negali tinkamai pašalinti kalio. Tokiu atveju pavojingas gali tapti net paprastai gerai toleruojamas ir sunkiai perdozuojamas magnis.
Prieskonis ir koncentruotas ekstraktas – ne tas pats
Augalinių preparatų rizika priklauso nuo ekstrakto koncentracijos, dozės, visos produkto sudėties ir galimos sąveikos su vaistais. Rimtų nepageidaujamų reakcijų gali sukelti kai kurie lieknėti arba sportiniams rezultatams gerinti skirti preparatai.
Vienas tokių pavyzdžių – koncentruoti ciberžolės ir kurkumino preparatai, ypač papildyti piperinu. Specialistė pabrėžia, kad maistui pagardinti naudojamas ciberžolės kiekis paprastai yra saugus, tačiau koncentruoti preparatai organizmą veikia kitaip.
„Šią vasarą Kauno klinikose atsidūrė net keli pacientai, ilgą laiką gausiai vartoję kurkumino ir ciberžolių ekstraktų. Tai nulėmė kepenų pažeidimus ir net kepenų transplantacijos poreikį. Taip pat verta paminėti, kad ciberžolių preparatai gali sąveikauti su kraujo krešėjimą veikiančiais ir kitais vaistais bei kartu sukelti nepageidaujamą poveikį“, – pasakoja dr. G.Balčiūnaitė-Murzienė.
Kita grupė – lieknėti ir viduriams laisvinti skirti augaliniai preparatai. Vaistininkai pastebi, kad pavasarį, artėjant šiltajam sezonui, žmonės jų įsigyja ypač daug.
Tokių priemonių sudėtyje gali būti senų, dar vadinamų velniapupėmis ar kasijomis, lapų ir vaisių, šaltekšnių žievės bei rabarbarų šaknų. Šie vaistiniai augalai kaupia antraceno grupės junginius, kurie vartojami ilgą laiką gali pažeisti žarnyno gleivinę ir sukelti žarnyno atoniją.
Dideli koncentruoto žaliosios arbatos ekstrakto kiekiai gali pažeisti kepenis.
„Yra duomenų apie tiesioginę ilgalaikio šių vaistinių augalų vartojimo sąsają su žarnyno vėžiniais susirgimais, todėl jų vartojimas turėtų būti ribojamas iki daugiausia 21 dienos“, – įspėja specialistė.
Prie svoriui mažinti skirtų preparatų galima priskirti ir žaliosios arbatos ekstraktus, kuriuose aptinkama epigalokatechingalato, arba EGCG. Kasdien gurkšnoti žaliąją arbatą nėra tas pats, kas vartoti koncentruotą jos ekstraktą. Dideli tokio ekstrakto kiekiai gali pažeisti kepenis, ypač jei papildas vartojamas nevalgius.
Kodėl „natūralus“ nereiškia „saugus“?
Įsitikinimas, kad augalinės kilmės priemonės negali pakenkti, vis dar labai gajus. Tačiau vaistiniai augalai kaupia daugybę fitocheminių junginių, kurie ir sukelia vienokį ar kitokį poveikį organizmui.
„Augaliniai preparatai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, sumažinti lėtinėms ligoms gydyti skirtų vaistų veiksmingumą arba padidinti šalutinio poveikio tikimybę. Todėl su specialistais reikėtų aptarti ne tik augalinių preparatų, bet ir ilgalaikį vaistažolių arbatų vartojimą“, – teigia pašnekovė.
Vienas pastaruoju metu itin išpopuliarėjusių augalų – ašvaganda, arba migdomoji vitanija. Jos šaknų preparatai tinka toli gražu ne kiekvienam. Daugėja pranešimų apie galimą su ašvagandos vartojimu siejamą kepenų pažeidimą. Ilgainiui gali atsirasti gelta ir užsitęsusi tulžies sąstovio būklė. Šio augalo preparatai netinka ir žmonėms, kurių skydliaukės funkcija sutrikusi.
„Gali pasireikšti tireotoksikozė – skydliaukės hormonų pertekliaus būklė, kuriai būdingas stiprus širdies plakimas, padidėjęs jautrumas, drebulys ir nerimas“, – aiškina fitofarmacijos ekspertė.
Ilgaamžiškumo šalininkų gretose išpopuliarėjo ir berberinas. Šis natūraliai augaluose aptinkamas junginys dėmesio sulaukė dėl galimo jautrumą insulinui didinančio, kraujospūdį bei cholesterolio kiekį mažinančio poveikio.
„Mokslinėje literatūroje ir Lietuvos gydytojų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai ilgą laiką vartotas berberinas net sveikiems jauniems žmonėms sukėlė QT intervalo pailgėjimą – nenormaliai ilgą širdies pasiruošimą kitam dūžiui – ir net prieširdžių virpėjimą su skilveline tachikardija, tai yra gyvybei pavojingą širdies ritmo sutrikimą“, – pasakoja specialistė.
Papildai gali sustiprinti arba susilpninti vaistų poveikį
Maisto papildai, ypač augaliniai, gali keisti vaistų skaidymą organizme. Jei šis procesas sulėtėja, padidėja vaisto koncentracija kraujyje, todėl gali sustiprėti ir jo nepageidaujamas poveikis. Jei skaidymas pagreitėja, vaisto kiekis kraujyje sumažėja, o kartu gali susilpnėti gydymo veiksmingumas.
„Vaistiniuose augaluose esantys cheminiai junginiai gali sustiprinti tam tikrą vaisto poveikį, pavyzdžiui, padidinti kraujavimo riziką. Taip nutinka todėl, kad tiek vaisto, tiek augalinės medžiagos molekulės gali veikti tuos pačius receptorius ir sukelti pridėtinį poveikį“, – paaiškina dr. G.Balčiūnaitė-Murzienė.
Galima ir priešinga sąveika, kai augalinės medžiagos veikia kita kryptimi nei vaistas ir jo poveikį silpnina. Kaip vieną pavyzdžių pašnekovė mini kartu vartojamus migdomuosius vaistus ir energijos suteikiančius vaistinius augalus.
Kada prieš vartojant papildus reikalingi tyrimai?
Kraujo tyrimai prieš renkantis vitaminus ir mineralines medžiagas reikalingi ne visais atvejais. Vis dėlto specialistė išskiria du papildus, kurių nereikėtų pradėti vartoti aklai.
„Reikalingus kraujo tyrimus išskirčiau prieš pradedant vartoti geležies ir vitamino D maisto papildus. Visi kiti papildai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į bendrą žmogaus sveikatos būklę ir vartojamus vaistus“, – sako ji.
Taigi vien produkto populiarumas, reklamoje žadama nauda ar pažįstamo žmogaus rekomendacija nėra pakankamas pagrindas pradėti jį vartoti.
Visą papildų krepšelį verta parodyti specialistui
Kasdien vartojantiems saują skirtingų preparatų dr. G.Balčiūnaitė-Murzienė pirmiausia siūlo visus juos susidėti vienoje vietoje. Taip galima ne tik pamatyti bendrą jų skaičių, bet ir palyginti etiketes bei pasikartojančias sudedamąsias dalis.
„Pajuokaujant, čia gali padėti ir Marie Kondo metodas – išsidėlioti visus vartojamus preparatus vienoje vietoje sau prieš akis ir bent vizualiai įvertinti jų kiekį. Tuomet reikėtų vertinti ne tai, ar pakuotė sukelia džiaugsmą, o kokių skirtingų sudedamųjų dalių yra vartojamų papildų krepšelyje ir kokie jų suminiai kiekiai“, – pataria pašnekovė.
Tokiai viso papildų krepšelio peržiūrai verta užsiregistruoti pas šeimos gydytoją arba kreiptis į vaistininką. „Tik būkite išmintingi ir dėl tokios užduoties į vaistininką kreipkitės ne piko valandomis, kai vaistinėse susidaro ilgiausios pacientų eilės“, – priduria specialistė.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
