Pasak įrašo autorių, cholesterolis neva tėra organizmo naudojama kraujagyslių „remonto medžiaga“, o tikroji jų pažeidimų priežastis esą yra gliukozė ir insulinas.
Avižų košė tekste vadinama „termobranduoliniu infarkto detonatoriumi“. Teigiama, kad net mažiausiai apdorotos avižos greitai suskaidomos į gliukozę, sukelia „insulino sprogimą“, pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį ir taip neva priverčia kepenis gaminti dar daugiau cholesterolio.
Klaidinančiame įraše menkinama ir avižose esančio beta gliukano bei tirpiųjų skaidulų nauda. Jos vadinamos tik „ramentu“, kuris esą šiek tiek sulėtina cukraus pasisavinimą, tačiau nepanaikina tariamai žalingo angliavandenių poveikio.
Taip pat teigiama, kad avižose esanti fitino rūgštis esą stipriai trukdo pasisavinti geležį, cinką, kalcį ir magnį, o jose esantys fitoestrogenai sutrikdo vyrų ir moterų hormonų sistemą.
Remiantis šiais argumentais, skaitytojai raginami visiškai atsisakyti košių, rinktis daugiau gyvūninių riebalų ir baltymų, pereiti prie ketogeninės arba carnovoire (mėsavalgių) mitybos bei valgyti tik kartą per parą.
Tekstas užbaigiamas kategorišku ir bauginančiu teiginiu, kad košė esą yra „lėta mirtis, gražiai įvyniota į sveikos gyvensenos pakuotę“. Kartu skleidžiama sąmokslo teorija, neva sveikos mitybos rekomendacijomis siekiama žmones paversti „apatiškais ir ligotais pacientais“.
-
Dietologai įvardijo vienas naudingiausių kruopų: valgyti turėtumėt kasdien
-
Naujas tyrimas apvertė viską: paaiškėjo tiesa apie statinų šalutinį poveikį
-
Kiek kiaušinių per savaitę yra per daug: dietologai paaiškino, į ką svarbu atkreipti dėmesį
-
Kas sveikiau – ryžiai ar bolivinė balanda? Dietologų verdiktas šokiruoja
-
Kardiologė įvardijo Nr. 1 produktą cholesterolio mažinimui: užtenka vos saujelės per dieną
-
Tyli liga, kuri vystosi metų metus: kardiologė įspėja – ši vakarienė labiausiai kenkia širdžiai
Kuo cholesterolis nuo cholesterolio skiriasi?
Įraše kalbama apie taip vadinamą „blogąjį“ cholesterolį. Pradžiai reikėtų paaiškinti kas tai ir kuo jis skiriasi nuo „gerojo.
Cholesterolis yra lipidas - riebalų rūšis, kuri daugiausia sintetinama kepenyse, bet taip pat gaunama su maistu, pavyzdžiui, riebia mėsa, sviestu, kiaušinių tryniais ir kitais gyvūninės kilmės produktais. Cholesterolį kraujyje perneša lipoproteinai, kurie skirstomi į vadinamąjį „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį.
„Blogasis“ cholesterolis – mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL). Širdies ir kraujagyslių ligų riziką tiesiogiai lemia padidėjęs MTL kiekis, nes šis cholesterolis nusėda ant kraujagyslių vidinių sienelių. Tai siaurina ir užkemša kraujagysles ir neleidžia kraujui aprūpinti organizmo deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Taip skatinamas ir aterosklerozinių plokštelių susidarymas arterijose, kas didina širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant insultą ir širdies smūgį, riziką.
Cholesterolis / Shutterstock nuotr.
„Gerasis“ cholesterolis – didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL). „Gerasis“ cholesterolis arba DTL padeda atsikratyti „blogojo“ cholesterolio arba MTL, pernešdamas jį iš kraujo ląstelių atgal į kepenis, kur jis yra apdorojamas bei pašalinamas iš organizmo. „Gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio pusiausvyra yra labai svarbi, norint palaikyti optimalią sveikatą, nes cholesterolis taip pat atlieka daug naudingų funkcijų organizme - dalyvauja ląstelių kūrimo procesuose, hormonų (pvz., estrogeno ir testosterono) ir vitamino D sintezėje, taip pat padeda gaminti tulžies rūgštis ir metabolizuoti riebalus.
Plačiau skaitykite: „Gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis: atskleidė, kas nutinka jūsų kraujagyslėms
„Cholesterolio mitas“: teigiama, kad MTL cholesterolis nėra kenksmingas
Įraše tvirtinama, esą MTL (LDL) cholesterolis nėra žalingas, o jo keliama rizika tėra farmacijos ir maisto pramonės sukurtas mitas.
KLAIDINGA. Europos aterosklerozės draugijos konsensuso pareiškime, 2017 metais paskelbtame žurnale „European Heart Journal“, įvertinti genetinių, epidemiologinių ir klinikinių tyrimų duomenys. Jų visuma rodo, kad MTL (LDL) cholesterolis yra ne tik padidėjusios rizikos rodiklis, bet ir tiesioginis aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos vystymosi veiksnys.
Ekspertų grupė būtent ir siekė atsakyti į klausimą, ar ryšys tarp padidėjusio MTL cholesterolio kiekio ir aterosklerozės yra priežastinis. Jos išvada vienareikšmė: taip, MTL cholesterolis tiesiogiai prisideda prie aterosklerozės vystymosi.
Teiginys: avižinė košė ir beta gliukanas didina, o ne mažina cholesterolio kiekį
KLAIDINGA. Teiginys, kad avižinė košė ar joje esantis beta gliukanas didina cholesterolio kiekį, yra klaidingas ir prieštarauja mokslinių tyrimų duomenims.
Tyrimai rodo, kad kasdien suvartojant bent 3 gramus tirpiųjų beta gliukano skaidulų iš avižų, miežių ar jų derinio, ypač laikantis mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčios mitybos, gali mažėti širdies ligų rizika.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) dar 2011–2012 metais patvirtino, kad tokia beta gliukano paros dozė padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Vėlesnės atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizės šį poveikį patvirtino: apie 3 gramus beta gliukano per dieną suvartojusių žmonių bendras cholesterolio kiekis vidutiniškai sumažėjo 0,25–0,66 mmol/l, o MTL cholesterolis – 0,24–0,6 mmol/l.
Toks poveikis nustatytas tiek sveikiems, tiek padidėjusį cholesterolio kiekį turintiems žmonėms.
Beta gliukanas veikia kaip klampi tirpioji skaidula: žarnyne jis suriša tulžies rūgštis, todėl kepenys jų gamybai turi panaudoti daugiau cholesterolio. Dėl to kraujyje cirkuliuojančio MTL cholesterolio kiekis mažėja.
Taigi tai yra fiziologiškai pagrįstas, o ne tariamai „maskuojantis“ poveikis, kaip teigiama socialinių tinklų įraše.
Teiginys: fitino rūgštis trukdo pasisavinti geležį, cinką ir kalcį
IŠ DALIES TEISINGA. Fitino rūgštis iš tiesų gali mažinti kai kurių mineralų pasisavinimą,
Tyrimai rodo, kad avižose esanti fitino rūgštis iš tiesų gali apsunkinti geležies ir cinko pasisavinimą, tačiau šis poveikis paprastai tampa reikšmingas tik tuomet, kai daug fitatų turintys produktai vartojami labai dideliais kiekiais ir nėra tinkamai paruošiami.
Taip pat tai nereiškia, kad avižinė košė savaime sukelia šių mineralų trūkumą. „British Journal of Nutrition“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad sumažinus fitatų kiekį avižose cinko pasisavinimas padidėjo nuo 11,8 iki 18,3 proc., o geležies – nuo 4,4 iki 6 proc.
Fitino rūgšties poveikį galima sumažinti avižas mirkant, daiginant ar fermentuojant, o įprastas virimas ją suskaido tik iš dalies.
Vis dėlto, kaip aiškina tyrėjai, sveikam žmogui, kurio mityba įvairi ir subalansuota, avižų vartojimas kliniškai reikšmingo mineralų trūkumo įprastai nesukelia.
Pavojingi patarimai
Įrašo autoriai ragina visiškai atsisakyti košės ir statinų, pereiti prie ketogeninės mitybos bei vadinamojo OMAD 23/1 režimo, kai valgoma tik vieną valandą per parą.
Tačiau tokie kategoriški sveikatos patarimai tekste nepagrindžiami nei oficialiomis rekomendacijomis, nei klinikinių tyrimų duomenimis.
Savavališkas gydytojo paskirtų vaistų nutraukimas ar griežtas mitybos ribojimas gali kelti pavojų sveikatai, todėl tokie sprendimai turėtų būti priimami tik pasitarus su gydytoju.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir daugelio šalių mitybos gairės rekomenduoja reguliariai valgyti viso grūdo produktus, įskaitant avižas, nes jų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei žarnyno vėžio rizika.
Tuo tarpu OMAD – režimas, kai valgoma tik kartą per parą, o likusias 23 valandas badaujama, – yra viena kraštutinių protarpinio badavimo formų, kurios ilgalaikis poveikis dar nėra pakankamai ištirtas.
Turimi duomenys prieštaringi: kai kuriuose tyrimuose toks ar panašus valgymo režimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, MTL cholesterolio kiekiu, mitybinių medžiagų trūkumu ir nuovargiu.
2023 metais Amerikos širdies asociacijos konferencijoje pristatyta JAV gyventojų duomenų analizė taip pat parodė sąsają tarp valgymo per trumpesnį nei aštuonių valandų langą ir didesnės mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų rizikos, nors toks stebėjimo tyrimas savaime neįrodo priežastinio ryšio.
Todėl teiginys, kad OMAD ar ketogeninė mityba yra savaime sveikesnė už subalansuotą mitybą su viso grūdo produktais, nėra pagrįstas patikimais moksliniais įrodymais ir prieštarauja oficialioms mitybos rekomendacijoms.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinamame įraše avižų košė nepagrįstai vaizduojama kaip kraujagysles žalojantis ir infarktą sukeliantis produktas.
Mokslinių tyrimų visuma rodo priešingai: padidėjęs MTL cholesterolis yra tiesioginis aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, o avižose esančios tirpiosios beta gliukano skaidulos gali padėti sumažinti bendrojo ir MTL cholesterolio kiekį kraujyje.
Fitino rūgštis gali kiek apsunkinti kai kurių mineralų pasisavinimą, tačiau įprastai vartojamos avižos, kai mityba įvairi ir subalansuota, mineralų trūkumo nesukelia.
Teiginiai apie avižų fitoestrogenų žalą hormonų sistemai taip pat nepagrįsti patikimais įrodymais. Dar pavojingesni yra raginimai savavališkai atsisakyti statinų, viso grūdo produktų ir pereiti prie griežtos ketogeninės, mėsėdžių ar OMAD mitybos.
Tokie režimai nėra universaliai sveikesni, jų ilgalaikis poveikis nepakankamai ištirtas, o gydytojo paskirtų vaistų nutraukimas gali sukelti rimtų pasekmių.
Įrašas remiasi iškraipytais biologiniais procesais, kategoriškais teiginiais ir sąmokslo teorijomis, o ne patikimais moksliniais duomenimis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
