Terapeutas pasidalijo kasdieniais stresoriais ir įpročiais, kurie gali prisidėti prie padidėjusio nerimo, rašoma „HELLO!“.
Įprastas kasdienis elgesys, kuris sukelia nerimą mums to nesuvokiant
„Yra daug kasdienio elgesio ir įpročių, kurie sukelia nerimą mums to net nesuvokiant. Tai gali būti taip paprasta, kaip telefono griebimas vos pabudus. Daugumai žmonių tai paprastai nesuteikia atpalaiduojančio perėjimo į dieną; tai sukelia padidėjusį stresą vos pabudus. Tai taip pat susiję su laiko trūkumu, kuris verčia mus susijaudinti, nes galime pavėluoti“, – sako Laurie Groh, daugiau nei 15 metų patirtį turinti terapeutė ir „Shoreside Therapies“ savininkė.
Tuo tarpu mūsų greitas gyvenimo tempas taip pat gali prisidėti prie nerimo jausmo. „Nuolatinis kelių užduočių atlikimas vienu metu, pertraukų ir valgymų praleidimas, skubėjimas nuo vienos užduoties prie kitos ir nepakankamas laiko tarpas tarp užduočių gali sukelti per didelį stimuliavimą ir suaktyvinti mūsų nervų sistemą kovai arba bėgimui“, – sako L.Groh.
Ji priduria, kad net ir maži mikrostresoriai gali mus paveikti – pavyzdžiui, nuolatiniai pranešimai ar signalai iš telefono ar el. pašto. Jei atkreipsite dėmesį į tai, kaip jūsų kūnas į juos reaguoja, pastebėsite sustiprėjusią emocinę reakciją. Būtent tam ir skirti tie įspėjimai, tačiau mums iš tikrųjų nereikia tokio aktyvavimo lygio, kad atkreiptume dėmesį į tai, ką turime daryti.
Prastas miegas, laikas prie ekranų ir per didelė stimuliacija
Jei teikiate pirmenybę darbui ir savo darbų sąrašui, o ne sau leidžiate poilsį ir miegą, tai gali sukelti padidėjusį nerimo jausmą, o mažus dirgiklius dar labiau apsunkinti. L.Groh aiškina: „Prastas miegas, laikas prie ekranų ir per didelis stimuliavimas įvairiais būdais veikia nerimo lygį, bet sakyčiau, kad prastas miegas sukelia didesnį reaktyvumą mūsų smegenų emociniuose centruose. Kasdienis stresas gali atrodyti dar didesnis nei įprastai. Jei įsivaizduotumėte pervargusį, nemiegantį mažylį, mes elgiamės lygiai taip pat. Mes tiesiog paprastai nepradedame verkti, bet mūsų kūnai reaguoja labai panašiai. Mes tiesiog sugebame šiek tiek geriau suvaldyti savo emocijas“.
Kodėl tam tikri gyvenimo būdo įpročiai sustiprina nerimą
Tad kodėl kai kurie mūsų kasdieniai įpročiai sukelia arba sustiprina nerimą? Pasak terapeutės, visa tai susiję su nervų sistemos reguliavimu. „Mūsų nervų sistemai reikia nusiraminti. Jei į tai nekreipiame dėmesio, mūsų miegas nutrūksta, ypač praleidžiant laiką prie ekranų – tokia šviesa arti veido veikia mus labiau nei vien įjungta lempa ar televizorius. Esame per daug stimuliuojami“, – sako Laurie.
Ji aiškina, kad turime per daug informacijos, per daug sprendimų, ir tai gali perkrauti smegenų gebėjimą reguliuoti, o tai sukelia padidėjusį dirglumą, nerimą ir fizinę įtampą. Tai reiškia, kad mūsų gyvenimo būdo įpročiai stumia mus į kovos arba bėgimo režimą.
„Tokie dalykai kaip per įtemptas darbo grafikas, nuolatinis buvimas „veiksme“, telefono neišjungimas ir trumpų pauzių nedarymas mūsų sistemai reguliuoti pradeda varginti mūsų antinksčius. Mūsų kūnas išlieka budrus ir galiausiai išsibarstome“, – sako terapeutė.
Psichologų rekomenduojami pokyčiai kasdieniam nerimui sumažinti
Geros žinios yra tai, kad keli paprasti ir nuoseklūs pokyčiai gali turėti didelės įtakos jūsų psichinei sveikatai.
„Pertraukos dienos metu – net 30 sekundžių ar minutės – ilgainiui mums padeda. Mūsų kūnas galės nusiraminti ir atpažins, kad norime būti tokioje būsenoje dažniau. Mes neturime būti visiškai ramūs visą dieną, kiekvieną dieną. Mums tiesiog reikia akimirkų per dieną, kad jaustumėmės ramūs ir atsipalaidavę“, – dalijasi L.Groh.
Taip pat galima palikti telefoną kitame kambaryje per naktį ir vengti žiūrėti į ekranus prieš miegą ir vos atsikėlus ryto. „Daugelis iš mūsų tai žino, bet tai sunku įgyvendinti, todėl pradėkite nuo vieno pakeitimo. Apribokite pranešimus ir laikykite telefoną atokiau nuo savęs, jei jo nereikia“, – aiškina terapeutė.
Tuo tarpu reguliari mankšta taip pat gali būti naudinga. „Reguliariai judėkite, jei galite. Tai gali padėti mums atsikratyti streso. Galite fiziškai pajusti skirtumą, jei atsistosite ir pajudinsite savo kūną, net jei tai tik keli žingsniai. Šie maži pokyčiai gali padėti nervų sistemai“, – sako specialistė.
