Širdies ir kraujagyslių ligos, tarp jų ir miokardo infarktas, vis dar laikomos dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje, visgi gydytojai pastebi, kad situacija po truputį gerėja.
„Beveik kas antras lietuvis miršta dėl širdies ligų. Tai labai rimta statistika, nors per pastarąjį dešimtmetį matome ir teigiamų pokyčių – mirčių skaičius po truputį mažėja, ypač dėl geresnės diagnostikos, gydmo bei profilaktikos. Blogą baigtį dažniausiai nulemia vėlyvas ligos atpažinimas. Labai svarbu žinoti ne tik pirminius šių ligų simptomus, kai kiekviena minutė yra brangi, bet ir laiku atlikti profilaktinius patikrinimus“, – sako prof. dr. med. Vilma Dženkevičiūtė, gydytoja kardiologė, rašoma „Vilnelės“ klinikų pranešime žiniasklaidai.
Situacija gerėja
Pasak medikės, nors širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, vis dar lemia daugiausia mirčių Lietuvoje, paskutiniuosius 10 metų statistika gerėja, ypač darbingo amžiaus žmonių grupėje (16–64 m.).
„Pastangos besirūpinant savo sveikata duoda rezultatų – tą labai aiškiai rodo mirtingumo nuo miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų statistika. Pavyzdžiui, jei 2015 m. nuo išeminės širdies ligos, kuri apima ir miokardo infarktą, mirė 1 404 vyrai ir 334 moterys darbingo amžiaus grupėje, tai 2024 m. šie skaičiai gerokai sumažėjo – iki 965 vyrų ir 199 moterų“, – sako prof. V. Dženkevičiūtė.
Anot jos, šį pokytį lėmė geresnė diagnostika, modernesnis ir laiku suteiktas gydymas bei prevencinės programos atsiradimas. Visgi džiaugtis dar anksti – vis dar esame tarp pirmaujančių šalių pagal mirtingumą nuo širdies ligų, o esminė to priežastis yra per vėlai atpažinta liga.
Pavojingiausi – „tylieji“ infarktai
Kaip teigia gydytoja, miokardo infarktas, dar kitaip žinomas kaip širdies smūgis, reiškia būseną, kai dėl kraujo tėkmės sutrikimo dalis širdies raumens negauna deguonies ir pradeda mirti. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai kiekviena minutė tampa brangi, todėl skubi pagalba yra būtina.
Vienas dažniausiai pasitaikančių širdies smūgio simptomų, pasak doc. V. Dženkevičiūtės, yra stiprus, spaudžiantis arba deginantis skausmas krūtinėje, dažnai atsirandantis už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairę ranką, petį, žandikaulį ar nugarą. Kiti dažni miokardo infarkto simptomai yra kvėpavimo sutrikimai, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, silpnumas, nerimas ar panika.
„Šie simptomai dažniausiai pasireiškia staigiai ir intensyviai, ypač vyrams. Tačiau ne visi infarktai būna „klasikiniai“. Ypač pavojingi yra vadinamieji „tylieji“ infarktai, kurie pasireiškia neaiškiais simptomais. Tai gali būti nežymus diskomfortas krūtinėje, nuovargis, silpnumas, lengvas dusulys, įvairūs virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, pykinimas ar pilvo skausmas“, – sako kardiologė.
Pasak jos, „tylieji“ infarktai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, taip pat moterims. Dėl to, kaip sako gydytoja, moterys dažnai nespėja suprasti, kad tai gali būti infarktas, ir pavėluotai kreipiasi pagalbos.
„Dėl šių subtilių požymių žmonės dažnai nesupranta, kad tai infarktas, ir nesikreipia pagalbos. Tai labai pavojinga, nes laiku nepradėtas gydymas gali lemti rimtas komplikacijas ar net mirtį. Kaip gydytoja, visada sakau: geriau klysti ir pasitikrinti nei pavėluoti. Jei jaučiate neįprastus simptomus, ypač, jei turite rizikos veiksnių, nedelskite. Kiekviena minutė svarbi“, – sako medikė.
Net paprasti veiksmai gali išgelbėti gyvybę
Miokardo infarkto atveju pirmosios minutės yra „auksinės“ – jos gali nulemti žmogaus gyvybę. Kartais išgelbėti save ar kitą asmenį, pasak kardiologės, galime tiesiog laiku atpažinę ligą ir iškvietę greitąją pagalbą. Taip pat labai praverčia žinoti, kaip atlikti pirmuosius krūtinės paspaudimus nekvėpuojančiam žmogui, kad būtų galima jam padėti per tą laiką, kol atvyks medikai.
Gydytoja priduria, kad įtariant sau miokardo infarktą, negalima važiuoti į ligoninę patiems – tai labai pavojinga ir net pražūtinga. Jei širdies smūgis ištiko šalia jūsų esantį žmogų, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą ir iškart imkitės veiksmų patys.
„Jei žmogus sąmoningas, paguldykite jį, nuraminkite, atlaisvinkite drabužius, galima duoti sukramtyti aspirino. Jei žmogus neteko sąmonės ir nekvėpuoja, ir, jei tik mokate, būtinai pradėkite gaivinimą: 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai. Jei nemokate, tęskite tik paspaudimus. Kiekviena minutė yra svarbi – kuo greičiau bus pradedama teikti pagalba, tuo didesnė tikimybė išgyventi“, – sako prof. V. Dženkevičiūtė.
Atsiranda naujų rizikos veiksnių
Miokardo infarktas – tai ne vienos dienos problema. Tai, pasak kardiologės, ilgalaikis rezultatas, kai dėl įvairių rizikos veiksnių pamažu pažeidžiamos kraujagyslės.
„Pagrindiniai infarkto rizikos veiksniai išlieka panašūs kaip ir prieš dešimtmetį – tai rūkymas ir padidėjęs cholesterolis. Bet kokios formos nikotino vartojimas tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina aterosklerozės vystymąsi ir didina kraujo krešulių riziką. Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis (MTL) kaupiasi arterijose formuodamas plokšteles, kurios gali plyšti ir sukelti infarktą“, – teigia gydytoja.
Visgi, pasak prof. V. Dženkevičiūtės, prie šių veiksnių pamažu prisijungia nauji rizikos faktoriai, vienas tokių – dažną kamuojantis lėtinis stresas.
„Jis ne tik veikia psichiką, bet ir skatina uždegiminius procesus organizme, didina kraujospūdį, dažnina širdies ritmą ir skatina įvairius nesveikus įpročius, pavyzdžiui, persivalgymą ar rūkymą. Koją taip pat kiša fizinio aktyvumo stoka, kadangi sėdimas gyvenimo būdas jau tapo norma daugeliui žmonių. Judėjimo trūkumas lemia antsvorį, blogina kraujotaką, didina cukrinio diabeto ir hipertenzijos riziką“, – teigia kardiologė.
Medikė taip pat pastebi, kad dabartinė visuomenė maitinasi nesubalansuotai. Per didelis sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekis mityboje prisideda prie metabolinio sindromo, siejamo su nutukimu, ir širdies ligų. Pasak jos, negalima pamiršti ir cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio, mat šios problemos dėl netinkamo gyvenimo būdo tampa vis dažnesnės. Kraujotakos sistemos ligų riziką didina ir šeimos anamnezė.
„Širdies ir kraujagyslių ligos neateina per vieną dieną, todėl mūsų kasdieniai pasirinkimai čia lemia pagrindinį vaidmenį. Tai turėtų būti gyvenimo būdas be rūkymo, su sveika mityba, kurioje yra mažiau druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų. Taip pat reikėtų nepamiršti pajudėti bent 30 minučių per dieną. Svarbu ir reguliariai tikrintis sveikatą – stebėti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje. Tai nuolatinis procesas, kuris yra labai svarbus, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – sako medikė.
