Gyvenimo būdo pokyčių poveikį vertėtų vertinti kompleksiškai – vertinant bendrą savijautą, kūno masės pokyčius, kraujo spaudimą, kartu stebint gliukozės, lipidų rodiklius ar uždegimo žymenis.
Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojo Evaldo Šivicko, greičiausiai į sveikesnius įpročius reaguoja gliukozės koncentracija nevalgius ir trigliceridai. Šiems rodikliams įtakos turi ne tik ilgalaikis gyvenimo būdas, bet ir pastarųjų dienų mityba, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, miego kokybė bei patiriamas stresas.
„Jeigu žmogus turi antsvorio, atsparumą insulinui, padidėjusius trigliceridus ar metabolinę kepenų suriebėjimo ligą, nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių“, – sako E.Šivickas.
Ką galima pakeisti per 30 dienų?
Per vieną mėnesį gali sumažėti gliukozės koncentracija nevalgius, trigliceridų kiekis, o kai kuriais atvejais – ir ALT ar GGT rodikliai. Taip pat gali būti matomas nedidelis mažo tankio lipoproteinų, arba MTL cholesterolio, sumažėjimas.
Rezultatų dydis priklauso nuo pradinės žmogaus sveikatos būklės, pasirinktos mitybos, fizinio aktyvumo, kūno svorio pokyčių ir genetinių veiksnių. Vis dėlto vienas mėnuo dažniausiai yra per trumpas galutiniam gyvenimo būdo pokyčių poveikiui įvertinti. Tuo metu tokie rodikliai kaip feritinas ar homocisteinas dažniausiai kinta lėčiau, todėl jų pokyčius prasmingiau vertinti ilgesnėje perspektyvoje.
„Po trijų mėnesių jau galima patikimiau įvertinti glikuoto hemoglobino (HbA1c), lipidų ir kepenų fermentų vertes. Per šį laikotarpį matomas ne vien trumpalaikis organizmo atsakas, bet ir tai, ar nauji įpročiai buvo išlaikyti“, – paaiškina gydytojas.
HbA1c atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją per maždaug du ar tris mėnesius, todėl šis rodiklis tinkamesnis ilgalaikiams pokyčiams stebėti.
Pirmiausia keičiasi gliukozė ir trigliceridai
Dažniausiai pirmieji į gyvenimo būdo pokyčius sureaguoja trigliceridai ir gliukozė nevalgius.
„Šie rodikliai gana jautriai reaguoja į sumažėjusį cukraus, greitai pasisavinamų angliavandenių ir alkoholio kiekį ar didesnį fizinį aktyvumą“, – teigia E.Šivickas.
Kepenų fermentų pokyčiai taip pat gali būti gana greiti, jeigu jų padidėjimas buvo susijęs su alkoholio vartojimu, kepenų suriebėjimu ar metaboliniais sutrikimais.
MTL cholesterolis paprastai kinta per kelias savaites, tačiau jo pokytis labiau priklauso nuo ilgesnį laiką išlaikomų mitybos įpročių. Svarbus suvartojamų sočiųjų riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekis, taip pat kūno svoris.
Didelio tankio lipoproteinų, arba DTL cholesterolio, vertės dažniausiai keičiasi lėčiau ir ne taip ryškiai.
Kodėl gliukozės rodiklis gali keistis greitai?
Gliukozės tyrimas nevalgius parodo gliukozės koncentraciją konkrečiu tyrimo metu. Dėl to šis rodiklis gali pasikeisti net po kelių sveikesnės mitybos ar didesnio fizinio aktyvumo savaičių.
Tačiau rezultatams įtakos gali turėti ir trumpalaikės aplinkybės: prastas miegas, stresas, ūminė liga, ankstesnės dienos fizinis krūvis ar nepakankamas badavimo laikas prieš tyrimą.
Trigliceridai nėra cholesterolio rūšis
Kalbant apie lipidų rodiklius, svarbu atskirti cholesterolio frakcijas nuo trigliceridų. Nors trigliceridai vertinami atliekant lipidogramą ir į gyvenimo būdo pokyčius dažnai sureaguoja greičiausiai, jie nėra cholesterolio rūšis.
Trigliceridų koncentracija gali gana ryškiai svyruoti priklausomai nuo pastarųjų dienų mitybos, alkoholio vartojimo, fizinio aktyvumo ir net tyrimo atlikimo sąlygų.
Vertinant ilgalaikę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, vienu svarbiausių rodiklių išlieka MTL cholesterolis. Jis geriau nei bendras cholesterolis atspindi aterogeninių, kraujagyslių sienelėse galinčių kauptis lipoproteinų kiekį.
Taip pat naudingas ne DTL cholesterolis. Jis apskaičiuojamas iš bendro cholesterolio atėmus DTL cholesterolį, apima daugiau aterogeninių dalelių ir yra naudojamas širdies bei kraujagyslių ligų rizikai vertinti.
Vertinant bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, papildomos informacijos gali suteikti ir hsCRP bei homocisteino tyrimai. Pirmasis padeda įvertinti mažo intensyvumo uždegimą organizme, o antrasis yra vienas iš nepriklausomų aterosklerozės rizikos rodiklių, kurį gali lemti ne tik genetiniai veiksniai, bet ir kiti ypatumai, pvz. Vitamino B6, B12 ar folio r. trūkumas.
Geresnė savijauta gali atsirasti anksčiau
Žmogus gali pasijusti geriau dar prieš tai, kai gyvenimo būdo pokyčiai aiškiai atsispindi kraujo tyrimuose.
„Pagerėjęs miegas, reguliaresnė mityba, didesnis fizinis aktyvumas ar sumažėjęs stresas gali gana greitai pagerinti energijos lygį, darbingumą, nuotaiką, virškinimą ar bendrą savijautą“, – vardija E.Šivickas.
Todėl vertinant sveikesnių įpročių naudą nereikėtų apsiriboti vien laboratoriniais skaičiais. Svarbūs ir kūno svorio, liemens apimties, kraujospūdžio, fizinio pajėgumo bei kasdienės savijautos pokyčiai.
Bendras kraujo tyrimas ar feritino kiekis gali suteikti svarbios papildomos informacijos apie sveikatos būklę, o elektrolitai – natris, kalis, chloridai, magnis ir kalcis – leidžia įvertinti skysčių pusiausvyrą bei normaliai nervų ir raumenų veiklai svarbius procesus.
Tyrimų rezultatus gali iškreipti net viena treniruotė
Pasak gydytojo, prieš vertinant kraujo tyrimų rezultatus, svarbu prisiminti, kad juos gali paveikti ir trumpalaikės aplinkybės.
Viena intensyvi treniruotė gali laikinai padidinti kreatinkinazės (CK), AST ir ALT koncentraciją. Tokie pokyčiai paprastai gali išlikti kelias dienas. Todėl po intensyvaus sporto padidėję AST ar ALT rodikliai ne visada reiškia kepenų pažeidimą.
Alkoholis gali paveikti trigliceridų, gliukozės ir kepenų fermentų rezultatus. Prastas miegas gali laikinai sumažinti jautrumą insulinui ir paveikti gliukozės apykaitą, o išvakarėse valgytas maistas didžiausią įtaką paprastai turi trigliceridams.
Dėl to, norint objektyviai palyginti skirtingų tyrimų rezultatus, juos reikėtų atlikti kuo panašesnėmis sąlygomis.
Kada verta kartoti tyrimus?
Jeigu nėra labai ryškių nukrypimų ar kitų medicininių priežasčių tyrimus atlikti anksčiau, dažniausiai juos prasminga kartoti po trijų ar keturių mėnesių. Tokio laikotarpio paprastai pakanka stabilesniems gliukozės, lipidų ir kitų programoje vertinamų rodiklių pokyčiams įvertinti.
Jeigu pradinis rodiklis buvo labai padidėjęs, atsirado naujų simptomų, pradėtas gydymas vaistais ar įtariama liga, tyrimų kartojimo laikas turėtų būti parenkamas individualiai.
Anot gydytojo, didžiausia klaida – vieną laboratorinį skaičių vertinti kaip galutinį rezultatą ir neatsižvelgti į aplinkybes. Vienkartinį pokytį gali lemti miegas, stresas, fizinis krūvis, infekcija, alkoholis, vartojami vaistai ar kiti veiksniai.
„Gyvenimo būdo poveikį geriausia vertinti pagal tendenciją, palyginant kelis tyrimus dinamikoje, atliktus panašiomis sąlygomis, kartu įvertinti kūno svorį, liemens apimtį, kraujospūdį, fizinį pajėgumą ir savijautą“, – pabrėžia E.Šivickas.
Sveikesnio gyvenimo tikslas neturėtų apsiriboti vien geresniais kraujo tyrimų rezultatais. Didžiausią naudą sveikatai suteikia nuoseklūs įpročiai, kuriuos žmogus gali išlaikyti ilgą laiką.
Nori jaustis šią vasarą geriau? Prisijunk prie Sveikatos iššūkio! Daugiau informacijos ir sąlygos ČIA.
