Šeimos gydytoja Aušra Akelaitienė dalinasi, kaip veikia melatoninas ir ką daryti, kad jo organizme gamintųsi daugiau, rašoma Kauno „InMedica“ klinikos pranešime žiniasklaidai.
„Melatoninas yra natūralus hormonas, duodantis organizmui signalą, kad dabar yra laikas miegoti. Be to, kad palengvina užmigimą, jis atsakingas ir už gilaus miego fazę, kurios metu pailsima po praėjusią dieną patirtų įspūdžių ir streso. Su amžiumi žmonės tampa sėslesni, rečiau laiką leidžia judėdami gryname ore, todėl natūrali melatonino sintezė organizme mažėja ir didėja šio hormono trūkumas“, – teigia šeimos gydytoja.
Kaip veikia melatoninas?
Melatoninas žmogaus organizme sintezuojamas kankorėžinėje liaukoje, esančioje galvos smegenyse. Viskas prasideda nuo amino rūgšties triptofano, kurią žmogus gauna su maistu. Ne mažesnis vaidmuo tenka ir natūraliai saulės šviesai, tiksliau, infraraudoniesiems spinduliams. Jie labai gerai atsispindi nuo paviršių, todėl net ir esant debesuotai dienai ar būnant pavėsyje, žmogus gauna pakankamai reikalingos spinduliuotės.
„Infraraudonieji spinduliai ir amino rūgštis triptofanas pradeda sudėtingą procesą – serotonino, dar vadinamojo laimės hormono, gamybą dieną, kuris ne mažiau sudėtingų cheminių procesų metu verčiamas į melatonino gamybą naktį. Apie 70 proc. jo sintezuojama nuo 24 iki 5 val. ryto. Ryte, kai saulės šviesa sudirgina akių tinklainės receptorius, melatoninas vėl perdirbamas į triptofaną ir pradedama serotonino gamyba. Taip vykdomas natūralus žmogaus bioritmas arba cirkadinis ritmas“, – dalinasi A. Akelaitienė.
Melatoninas aptinkamas ir ląstelių viduje esančiose mitochondrijose, kur jis atsakingas už tai, kad ląstelė išliktų sveika ir nepažeista.
Trūkumą išduoda ne tik nemiga
Melatonino trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais, iš kurių pagrindiniai – miego sutrikimai, nuovargis ir mieguistumas dienos metu. Kiti rodikliai yra ryškesni ir dažnesni nuotaikos svyravimai, nuolatinis noras užkandžiauti ir padažnėjusios infekcinės ligos.
„Kadangi melatoninas yra pagrindinis hormonas, reguliuojantis cirkadinį ritmą, jo trūkumas gali sutrikdyti miego ir būdravimo režimą. Dėl šios priežasties dienos metu žmogus jausis apsnūdęs, o naktį – negalės užmigti. Svarbu paminėti ir tai, kad melatoninas yra ne tik hormonas, reguliuojantis miego procesą, bet ir stiprus imunostimuliatorius. Sutrikus jo gamybai, žmogus tampa mažiau atsparus aplinkos poveikiui ir dažniau serga įvairiomis uždegiminėmis ligomis“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Ji pratęsia, kad melatoninas gali būti naudingas ir kovojant su stresu, nes mažina nerimo jausmą ir gerina nuotaiką. Siekiant palaikyti ar padidinti natūralią šio hormono gamybą svarbu bent pusę valandos per dieną praleisti natūralioje dienos šviesoje. Užtikrinti pakankamą jo kiekį leidžia ir mityba: melatonino gausu kiaušiniuose, riebioje žuvyje, mėsoje ir piene. Taip pat riešutuose, ryžiuose, kiviuose, vynuogėse, pomidoruose ir grybuose.
Papildai – tik kraštutiniais atvejais
Pasak A. Akelaitienės, melatonino atsargas galima papildyti ir maisto papildais, tačiau svarbu turėti omeny, kad juose esantis hormonas yra sintetinis. Todėl šią priemonę geriausia rinktis tik tais atvejais, kai nėra galimybės koreguoti gyvenimo būdo, pavyzdžiui, turint negalią ar esant priverstinėms gyvenimo aplinkybėms.
„Daugeliui žmonių, kuriems reikia greitai prisitaikyti prie pasikeitusių laiko juostų, normalizuoti bioritmą, melatonino papildai tampa efektyvia pagalbos priemone. Jie leidžia organizmui adaptuotis, tačiau jei laiko juostų pokytis yra nežymus, visuomet geriau yra duoti šiek tiek laiko organizmui prisitaikyti pačiam“, – sako šeimos gydytoja A. Akelaitienė.
Tam tikrais atvejais melatonino papildai gali sukelti psichikos ligų paūmėjimą, nuovargį ar galvos skausmą. Taip pat gali pasireikšti pykinimas ar pakilti arterinis kraujo spaudimas. Dėl šios priežasties prieš vartojant papildus, geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju.
