Sekite 15min Google
Kaip skelbia „Medical Xpress“, tyrime dalyvavo 11 071 žmogus iš Jungtinės Karalystės biobanko. Jo rezultatai paskelbti moksliniame leidinyje „European Heart Journal“.
Dalyviai septynias dienas ant riešo nešiojo specialų jutiklį, kuris matavo naktį juos pasiekiančios šviesos intensyvumą. Maždaug po trejų metų jiems buvo atliktas širdies magnetinio rezonanso tyrimas, leidęs išsamiai įvertinti šio organo sandarą ir veiklą.
Mokslininkai palygino beveik visiškoje tamsoje miegojusius žmones su tais, kuriuos naktį veikė didesnis nei trijų liuksų apšvietimas. Trys liuksai – labai blanki šviesa, tačiau tyrimo duomenimis, net toks jos kiekis gali būti reikšmingas.
Pastebėjo širdies sienelės sustorėjimą
Didesnį šviesos poveikį naktį patyrusių žmonių širdyse tyrėjai aptiko kelių skirtumų. Vienas jų – sustorėjusi kairiojo skilvelio sienelė. Dėl to sumažėjo šios širdies kameros vidinė erdvė.
Taip pat pastebėta, kad širdies raumuo prasčiau atsipalaidavo tarp susitraukimų. Tai gali būti ankstyvas širdies veiklos sutrikimo požymis. Pokyčių nustatyta ir dešiniajame skilvelyje bei kairiajame prieširdyje.
Tyrimo vadovas Tulano universiteto Naujajame Orleane profesorius Lu Qi paaiškino, kad naktinė šviesa anksčiau jau buvo siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto iki šiol trūko žinių, kas tokiu atveju vyksta pačioje širdyje.
„Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas. Jis rodo, kad stipresnis šviesos poveikis naktį yra susijęs su širdies persitvarkymu – jos struktūros ir veiklos pokyčiais. Paprastai tai matome organizmui reaguojant į ilgalaikį stresą arba širdies pažeidimą“, – teigė profesorius.
Jo teigimu, iš pradžių tokie pokyčiai gali būti organizmo prisitaikymo prie patiriamo krūvio dalis. Tačiau ilgainiui širdis gali tapti standesnė ir silpnesnė, o tai siejama su didesne širdies nepakankamumo rizika.
Kalta gali būti ne tik naktinė lemputė
Šviesa naktį nebūtinai sklinda vien iš kambaryje palikto šviestuvo. Organizmo poilsį gali trikdyti įjungtas televizorius, telefonų ir kitų ekranų šviesa, šviečiančios elektroninių prietaisų lemputės, gatvės žibintai ar ryškios reklamos už lango.
Dirbtinė šviesa gali išbalansuoti paros ritmą, nuo kurio priklauso miegas, hormonų gamyba, kraujospūdis ir medžiagų apykaita. Vis dėlto šis tyrimas nenustatė tikslaus biologinio mechanizmo, kuris galėtų paaiškinti pastebėtus širdies pokyčius.
Tyrimo publikaciją lydinčio komentaro autoriai ragino gydytojus, ypač prižiūrinčius širdies nepakankamumu ar prieširdžių virpėjimu sergančius pacientus, domėtis jų miego aplinka. Svarbu ne tik tai, kiek žmogus miega, bet ir ar jo miegamajame pakankamai tamsu, ar jis dirba naktimis ir kiek laiko vakare praleidžia prie ekranų.
Priežastis dar neįrodyta
Mokslininkai pabrėžia, kad šis tyrimas atskleidė sąsają, bet neįrodė, jog būtent naktinė šviesa sukėlė nustatytus širdies pokyčius. Rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti dalyvių sveikatos bei gyvenimo būdo veiksniai.
Be to, apšvietimas buvo matuojamas tik septynias dienas, todėl šie duomenys nebūtinai tiksliai atspindi ilgalaikius žmonių miego įpročius. Reikės tolesnių tyrimų, kurie patvirtintų rezultatus ir padėtų suprasti, ar sumažinus šviesos kiekį naktį galima apsaugoti širdį.
Vis dėlto pasirūpinti tamsesne miego aplinka nėra sudėtinga. Galima išjungti nereikalingus prietaisus, naudoti užtemdomąsias užuolaidas, atsisakyti ryškių naktinių lempučių ir prieš miegą sumažinti ekranų skleidžiamos šviesos poveikį.
Parengta pagal „Medical Xpress“.
