Sekite 15min Google
2024 m. „The Lancet“ komisija apskaičiavo, kad maždaug 45 proc. demencijos atvejų gali būti susiję su 14 keičiamų rizikos veiksnių. 2026 m. atnaujintos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos taip pat pabrėžia, kad dalies demencijos atvejų galima išvengti arba jų pradžią atidėti keičiant gyvenimo būdą, kontroliuojant sveikatos būkles ir mažinant tam tikrų aplinkos veiksnių poveikį.
Neurologai pabrėžia, kad demencijos riziką lemia ne vien genetika. Įtakos turi fizinis aktyvumas, mityba, kraujospūdis, socialinis ir protinis aktyvumas, miegas bei kiti kasdieniai įpročiai, rašo „Parade“.
Ar gali būti per vėlu sumažinti Alzheimerio ligos riziką?
Galbūt iki šiol apie Alzheimerio ligos prevenciją daug negalvojote. O gal esate vyresnio amžiaus ir svarstote, ar dabar pradėti keisti gyvenimo būdą dar verta.
Neurologai sako, kad rūpintis smegenų sveikata niekada nėra per vėlu.
„Sveiki įpročiai gali palaikyti smegenų sveikatą bet kuriame amžiuje“, – teigia neurologė Kaitlin Seibert.
Neurologė Hurmina Muqtadar taip pat pabrėžia, kad moksliniai duomenys rodo: net ir pradėjus keisti mitybą bei gyvenimo būdą sulaukus 60–65 metų, galima pasiekti teigiamų rezultatų. Vis dėlto kuo anksčiau pradedama ir kuo ilgiau laikomasi sveikų įpročių, tuo didesnė gali būti jų nauda.
Tai rodo ir tyrimai. Dvejus metus trukusiame U.S. POINTER tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių, nustatyta, kad mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai, skirti smegenų sveikatai, pagerino pažintines funkcijas.
Panašias išvadas pateikė ir 2024 m. „Nature Medicine“ paskelbtas tyrimas. Jame dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. 55–77 metų žmonių. Po trejų metų grupės, kuriai buvo taikytos gyvenimo būdo intervencijos, pažintinių funkcijų rezultatai buvo reikšmingai geresni nei kontrolinės grupės.
Taigi net ir vėlesniame amžiuje pradėti pokyčiai gali būti prasmingi.
Įprotis, nuo kurio verta pradėti
Jeigu reikėtų pasirinkti vieną gyvenimo būdo aspektą, į kurį verta atkreipti ypatingą dėmesį, neurologė Hurmina Muqtadar išskiria itin perdirbtus maisto produktus.
„Stipriausias su mityba susijęs demencijos rizikos rodiklis yra didelis itin perdirbtų produktų vartojimas“, – sako ji.
2026 m. „American Journal of Public Health“ paskelbtas tyrimas taip pat parodė ryšį tarp didesnio itin perdirbtų produktų vartojimo ir didesnės pažintinių funkcijų sutrikimo rizikos.
Kodėl tokia mityba gali būti nepalanki smegenims? Neurologė aiškina, kad itin perdirbti produktai gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiomą, o per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį tai gali turėti įtakos ir smegenų veiklai.
Be to, itin perdirbtų produktų gausi mityba gali skatinti sisteminį uždegimą, atsparumą insulinui ir kraujagyslių veiklos sutrikimus.
Tačiau vien mitybos pokyčių nepakanka. Svarbūs ir kiti kasdieniai pasirinkimai.
5 įpročiai, kurių verta atsisakyti
Kai kurie gyvenimo būdo įpročiai gali didinti demencijos riziką. Neurologai išskiria penkis, kuriems verta skirti daugiau dėmesio.
1. Rūkymas ir elektroninės cigaretės
Rūkymas kenkia ne tik širdžiai ir plaučiams – jis gali būti nepalankus ir smegenų sveikatai.
„Rūkymas pažeidžia viso kūno kraujagysles, įskaitant smulkias smegenų kraujagysles. Ilgainiui tai gali padidinti insulto ir kitų kraujagyslių sukeltų smegenų pokyčių, galinčių paveikti atmintį ir mąstymą, riziką“, – aiškina neurologė K.Seibert.
2024 m. „The Lancet“ komisija rūkymą taip pat įtraukė tarp modifikuojamų demencijos rizikos veiksnių.
2. Fizinis pasyvumas
Sėslus gyvenimo būdas – dar vienas įprotis, kurio specialistai ragina vengti.
Judėjimas svarbus smegenų kraujotakai, nes padeda užtikrinti nuolatinį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą smegenims.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje bei kūno svorį. Visi šie veiksniai gali turėti įtakos smegenų sveikatai.
PSO savo naujausiose rekomendacijose taip pat pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą mažinant pažintinių funkcijų silpnėjimo ir demencijos riziką.
3. Nepakankamas miegas
Miegas svarbus ne tik tam, kad dieną jaustumėmės energingesni.
Miego metu smegenyse vyksta procesai, padedantys pašalinti susikaupusias medžiagų apykaitos atliekas. Neurologai miegą kartais apibūdina kaip savotišką smegenų „naktinio valymo“ sistemą.
Prastas miegas taip pat gali paveikti dėmesį, atmintį ir bendrą širdies bei kraujagyslių sveikatą.
Suaugusiesiems rekomenduojama siekti maždaug 7–9 valandų kokybiško miego per naktį. Jei žmogus kenčia nuo miego apnėjos, svarbu, kad ši būklė būtų gydoma.
4. Per didelis alkoholio vartojimas
Alkoholis taip pat gali turėti įtakos smegenų sveikatai.
Reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas gali trikdyti miegą, o ilgainiui būti susijęs su smegenų ląstelių pažeidimu ir smegenų audinio nykimu.
Neurologai pabrėžia, kad didžiausią susirūpinimą kelia būtent besaikis alkoholio vartojimas. Ilgainiui su alkoholiu susiję pažintinių funkcijų sutrikimai gali tapti tokie ryškūs, kad pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
2026 m. PSO rekomendacijose taip pat nurodoma mažinti alkoholio vartojimą kaip vieną iš gyvenimo būdo priemonių, galinčių padėti mažinti demencijos riziką.
5. Pamirštamos klausos ir regėjimo patikros
Tai įprotis, apie kurį kalbama gerokai rečiau.
Senstant svarbu reguliariai tikrinti klausą ir regėjimą. Neurologė K.Seibert aiškina, kad informacija pirmiausia turi pasiekti smegenis, kad vėliau galėtume ją įsiminti ir apdoroti.
Todėl klausos ar regėjimo sutrikimų nereikėtų tiesiog ignoruoti.
Klausos praradimas laikomas vienu iš svarbių ir galimai koreguojamų demencijos rizikos veiksnių. „The Lancet“ komisija klausos praradimą taip pat įtraukė tarp veiksnių, susijusių su demencijos rizika.
Moksliniai duomenys rodo, kad klausos praradimas siejamas su maždaug dvigubai didesne demencijos rizika. Regėjimo sutrikimai taip pat siejami su didesne demencijos rizika.
Todėl pastebėjus, kad prasčiau girdite ar matote, nereikėtų atidėlioti patikros.
Smegenų sveikatai svarbi visa įpročių visuma
Neurologai pabrėžia, kad demencijos rizikos mažinimas nėra susijęs su vienu stebuklingu įpročiu.
2024 m. „The Lancet“ komisija išskyrė 14 modifikuojamų rizikos veiksnių, o 2026 m. atnaujintos PSO rekomendacijos dar kartą pabrėžė sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo atsisakymo, mažesnio alkoholio vartojimo, socialinio ir kognityvinio aktyvumo bei kraujospūdžio, diabeto ir cholesterolio kontrolės svarbą.
Tai reiškia, kad smegenų sveikata priklauso nuo daugybės sprendimų, kuriuos priimame kasdien.
Todėl verta pradėti nuo paprastų dalykų: daugiau judėti, rūpintis mityba, pakankamai miegoti, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, palaikyti socialinius ryšius ir nepamiršti pasitikrinti klausos bei regėjimo.
Pokyčiams niekada nėra per vėlu.
