Pasak vienos iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės mitybos specialistų ir „ZOE nutrition“ mokslininkės dr. Federicos Amati, laikydamiesi dietos neturėtume bijoti didinti valgomo maisto kiekio tol, kol jis sveikas ir neturi daug tuščių kalorijų, rašoma „Daily Mail“.
„Klasikinių dietų problema yra ta, kad viskas beveik išimtinai sutelkiama į mažesnius kiekius, o ne į sveiką mitybą. Kai pernelyg agresyviai mažiname kalorijų kiekį, organizmas dažnai reaguoja gindamasis. Metabolizmas gali sulėtėti, padaugėti alkio hormonų, o sotumo hormonų – sumažėti, todėl jaučiamės alkanesni ir pavargę, nekontroliuojame situacijos ar nebeturime energijos tęsti“ , sako dr. F.Amati ir priduria, kad psichologiškai atlaikyti griežtą dietą – sunku.
Žmonės jaučiasi patiriantys nepriteklių, o maistas tampa tuo, kam reikia „priešintis“, o tai dažnai baigiasi apribojimų ir persivalgymo ciklais.
Koks būtų teisingiausias atsakymas į šią mįslę? Valgyti daugiau maisto pagal kiekį, bet ne pagal kalorijas. „Trumpai tariant, – sako dr. F.Amati, – organizmas nėra sukurtas toleruoti ilgalaikio maistinių medžiagų trūkumo. Dietos, kurios priešinasi biologijai, ilgainiui retai laimi.“
