Kioto universiteto mokslininkai siekė išsiaiškinti, kodėl tam tikrų maisto produktų valgymas prieš angliavandenius gali turėti įtakos gliukozės kiekiui kraujyje.
Ankstesni klinikiniai tyrimai su žmonėmis jau buvo parodę, kad daržovių, baltymų ar riebalų valgymas prieš angliavandenius gali padėti sumažinti staigų cukraus kiekio padidėjimą po valgio.
Tačiau mokslininkams nebuvo iki galo aišku, kokie organizmo mechanizmai tai lemia.
„Mūsų tyrėjų grupė jau seniai domisi praktiškais mitybos būdais, kurių žmonės galėtų laikytis kasdieniame gyvenime. Maisto produktų valgymo eiliškumo keitimas patrauklus tuo, kad tereikia pakeisti valgymo tvarką, o ne atsisakyti ištisų maisto produktų grupių“, – portalui „ScienceDaily“ teigė tyrimo autorius, Kioto universiteto mokslininkas Daisuke Yabe.
Kas nutinka alyvuogių aliejų suvartojus prieš angliavandenius?
Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis, kurias po nakties nevalgymo suskirstė į tris grupes.
Vienai grupei iš pradžių buvo duodama vandens, o paskui gliukozės. Kita grupė pirmiausia gavo alyvuogių aliejaus, o po 15 minučių – gliukozės. Trečiajai grupei gliukozė buvo duodama pirmiau, o alyvuogių aliejus – po 15 minučių.
Paaiškėjo, kad gyvūnams, kurie alyvuogių aliejaus gavo prieš gliukozę, pradinis cukraus kiekio kraujyje padidėjimas buvo mažesnis nei tiems, kurie aliejaus gavo vėliau.
Tyrėjai nustatė, kad anksčiau suvartoti riebalai sulėtino skrandžio išsituštinimą, todėl gliukozė iš skrandžio į žarnyną pateko lėčiau.
Kartu padidėjo kelių hormonų – gliukagono, GIP ir GLP-1 – išsiskyrimas. Šie hormonai dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje.
Įdomu tai, kad panašūs rezultatai gauti ir tiriant 2 tipo cukriniu diabetu sergančias peles bei gyvūnus, kurių organizme labai trūko insulino.
Netikėtas hormono vaidmuo
Vienas labiausiai mokslininkus nustebinusių atradimų buvo susijęs su gliukagonu – hormonu, kuris paprastai didina cukraus kiekį kraujyje, skatindamas kepenis išskirti sukauptą gliukozę.
Eksperimentai parodė, kad atskirai užblokavus gliukagono arba GLP-1 veikimą, alyvuogių aliejaus poveikis išlikdavo. Tačiau vienu metu užblokavus abu hormonų signalinius mechanizmus, poveikis susilpnėjo.
Tai leidžia manyti, kad šie hormonai kartu dalyvauja sudėtingesniame gliukozės kiekio reguliavimo procese. Tyrėjai taip pat nustatė, kad svarbų vaidmenį atlieka klajoklis nervas, perduodantis signalus tarp smegenų ir virškinimo sistemos.
Mokslininkų teigimu, šie rezultatai padeda geriau suprasti, kaip valgymo eiliškumas gali paveikti gliukozės patekimą į žarnyną ir jos kiekį kraujyje.
Ar verta keisti valgymo įpročius?
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad maisto produktų valgymo eiliškumas ateityje galėtų tapti vienu iš paprastų būdų geriau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Toks metodas nereikalautų visiškai atsisakyti angliavandenių ar kitų maisto produktų grupių. Vis dėlto tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujieji eksperimentai atlikti su pelėmis. Norint patvirtinti, ar nustatyti mechanizmai taip pat veikia žmones, reikalingi papildomi klinikiniai tyrimai.


