Sekite 15min Google
Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dažnai vadinamas bloguoju cholesteroliu. Ir ne be priežasties.
Kaip aiškina gydytojas Scottas D.Jerome'as, padidėjęs MTL cholesterolio kiekis gali skatinti aterosklerozinių plokštelių kaupimąsi arterijų sienelėse. Ilgainiui kraujagyslės siaurėja, todėl didėja infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika, rašo „EatingWell“.
Mityba cholesterolio kontrolei neabejotinai svarbi, tačiau, pasak specialistų, reikšmingą poveikį gali turėti ir reguliarus judėjimas.
Organizmas pradeda efektyviau naudoti riebalus
Sportuojant raumenims reikia daugiau energijos, todėl organizmas ima efektyviau naudoti riebalus kaip energijos šaltinį.
Ilgainiui šie pokyčiai gali paveikti riebalų ir cholesterolio apykaitą bei padėti sumažinti kraujyje cirkuliuojančio MTL cholesterolio kiekį.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad fizinio aktyvumo poveikis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas. Vieniems cholesterolio rodikliai pagerėja labiau, kitiems pokyčiai būna nedideli.
Gerėja cukraus kiekio kraujyje kontrolė
Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir atsparumas insulinui glaudžiai susiję su sutrikusia riebalų apykaita, taip pat ir didesniu blogojo cholesterolio kiekiu.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda raumenims efektyviau panaudoti gliukozę, o organizmo ląstelėms – geriau reaguoti į insuliną.
Pagerėjęs jautrumas insulinui gali palankiai veikti riebalų apykaitą ir cholesterolio gamybos reguliavimą kepenyse. Tai dar vienas būdas, kuriuo judėjimas gali prisidėti prie sveikesnių cholesterolio rodiklių.
Gali mažėti uždegiminiai procesai
Gydytojas Alanas Rozanskis atkreipia dėmesį, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti lėtinį uždegimą organizme.
Moksliniai tyrimai rodo, jog blogasis cholesterolis ir uždegiminiai procesai yra glaudžiai susiję. Jie gali vienas kitą sustiprinti ir taip prisidėti prie aterosklerozės – plokštelių kaupimosi kraujagyslių sienelėse.
Reguliarus judėjimas gali slopinti dalį lėtinių uždegiminių procesų, kurie dalyvauja vystantis aterosklerozei.
Didėja gerojo cholesterolio kiekis
Fizinis aktyvumas veikia ne tik blogąjį, bet ir gerąjį – didelio tankio lipoproteinų (DTL) – cholesterolį.
„Reguliarus fizinis aktyvumas padeda pagerinti cholesterolio rodiklius, nes didina DTL, vadinamojo gerojo cholesterolio, kiekį. Jis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujotakos“, – aiškina S. D. Jerome'as.
DTL dalyvauja procese, kurio metu cholesterolio perteklius pernešamas į kepenis, kur gali būti apdorojamas ir pašalinamas iš organizmo.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šis procesas yra sudėtingas, o vien gerojo cholesterolio kiekio padidėjimas savaime dar nereiškia mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Vienas geras įprotis paskatina kitus
Pasak A.Rozanskio, fizinio aktyvumo nauda neapsiriboja vien tiesioginiais organizmo pokyčiais.
„Mankšta gali paskatinti teigiamų pokyčių grandinę. Kai žmonės tampa fiziškai aktyvesni, jie dažnai pradeda geriau jaustis ir įgyja kitų sveikatai palankių įpročių, pavyzdžiui, ima sveikiau maitintis, o tai papildomai padeda kontroliuoti cholesterolį“, – teigia gydytojas.
Reguliarus judėjimas taip pat siejamas su kokybiškesniu miegu, mažesniu stresu ir sveikesniais mitybos pasirinkimais. Visi šie veiksniai gali turėti teigiamos įtakos cholesterolio rodikliams.
Kiek ir kaip reikėtų sportuoti?
Gydytojas Ali Sovari pataria neapsiriboti viena fizinio aktyvumo rūšimi.
„Naudingi tiek aerobiniai pratimai, tokie kaip spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar bėgimas, tiek jėgos treniruotės. Idealiu atveju reikėtų derinti abi fizinio aktyvumo rūšis, o ne susitelkti tik į vieną“, – aiškina specialistas.
Rekomenduojama per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo aerobinei veiklai ir bent dvi dienas – raumenų stiprinimo pratimams.
Turint sveikatos problemų, prieš pradedant naują sporto programą vertėtų pasitarti su gydytoju.
Vien sporto gali nepakakti
Nors fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, specialistai primena, kad geriausių rezultatų galima tikėtis derinant kelis sveikatai palankius įpročius.
Pirmiausia svarbi visavertė mityba. Rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų vartojimą, dažniau rinktis skaidulų turtingus produktus, vaisius, daržoves ir sveikųjų riebalų šaltinius.
Ne mažiau svarbu palaikyti sveikatai palankų kūno svorį, nerūkyti, kontroliuoti kraujospūdį ir cukrinį diabetą. Dėmesio reikėtų skirti ir miegui – suaugusiesiems rekomenduojama per parą miegoti maždaug 7–9 valandas.
Jeigu cholesterolio rodikliai išlieka padidėję, gydytojas gali rekomenduoti papildomas priemones, o prireikus – ir cholesterolio kiekį mažinančius vaistus.
