Sekite 15min Google
Žinoma, neplauti vaisiai ar daržovės tiesiogiai vėžio nesukelia. Didžiausia problema – ant jų galintys būti bakterijos, virusai ir kiti teršalai, kurie ypač pavojingi nusilpusį imunitetą turintiems žmonėms.
„Kaip onkologui, didžiausią susirūpinimą man kelia ne tai, kad neplauti vaisiai ir daržovės tiesiogiai sukeltų vėžį, bet tai, kad jie gali tapti infekcijų šaltiniu, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi“, – aiškino medicinos onkologas dr. Najeebas Al Hallakas.
Pasak jo, chemoterapiją gaunantiems pacientams, žmonėms po kamieninių ląstelių transplantacijos ar sergantiems kai kuriomis kraujo vėžio formomis tokios infekcijos gali būti gerokai sunkesnės, o retais atvejais – net pavojingos gyvybei.
Medicinos onkologė dr. Asma Dilawari taip pat pabrėžė, kad švieži vaisiai ir daržovės gali būti užteršti įvairiuose etapuose – nuo auginimo iki transportavimo ir patekimo į žmogaus virtuvę.
Plauti reikia net tai, ką nulupsite
Specialistai pabrėžia, kad vaisių ir daržovių plovimas nebūtinai turi būti sudėtingas. Daugeliu atvejų pakanka šalto tekančio vandens.
Prieš ruošiant maistą pirmiausia reikėtų nusiplauti rankas, o vaisius ar daržoves nuplauti dar prieš juos pjaustant arba lupant.
Tai svarbu net tada, kai žievelės valgyti neketinama. Pjaunant neplautą vaisių ar daržovę peilis gali pernešti ant paviršiaus esančias bakterijas į vidų.
Karšto vandens naudoti nereikia – jis gali pabloginti produkto kokybę. Specialistai taip pat nerekomenduoja vaisių ir daržovių plauti muilu, indų plovikliu ar kitomis cheminėmis priemonėmis, nes jų likučiai gali patekti į produktą.
Didžiąją dalį paviršiaus nešvarumų pašalina pats skalavimas ir švelnus trynimas rankomis.
Kietesnius produktus galima pašveisti
Obuolius, agurkus, melionus, bulves ir kitus tvirtesnius vaisius bei daržoves galima švelniai nušveisti švariu tam skirtu šepetėliu.
Ruošiant lapines daržoves rekomenduojama pašalinti pažeistus išorinius lapus, likusius kruopščiai nuplauti ir nusausinti švariu rankšluosčiu.
Dr. A. Dilawari teigimu, nedidelis baltojo acto kiekis plaunant taip pat gali sumažinti kai kurių ligų sukėlėjų kiekį. Tačiau visiškai pašalinti visų mikroorganizmų buitinėmis sąlygomis neįmanoma.
Žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, pavyzdžiui, taikant intensyvų onkologinį gydymą ar po kamieninių ląstelių transplantacijos, gali būti saugiau rinktis termiškai apdorojamas arba nulupamas daržoves ir vaisius.
Viena dažniausių klaidų – kryžminė tarša
Onkologai atkreipia dėmesį ir į kitą virtuvėje dažnai daromą klaidą – tų pačių įrankių naudojimą žaliai mėsai ir vaisiams ar daržovėms.
„Kryžminė tarša yra viena svarbiausių maisto saugos klaidų, kurių galima išvengti“, – pabrėžė dr. N. Al Hallakas.
Pjaustymo lenteles, peilius ir kitus virtuvės įrankius, kurie lietė žalią mėsą, paukštieną ar žuvį, būtina kruopščiai nuplauti karštu vandeniu ir plovikliu prieš naudojant juos kitam maistui.
Greitai gendantį maistą taip pat svarbu laiku dėti į šaldytuvą, kad jame nesidaugintų bakterijos.
Chemoterapiją gaunantiems ar mažą baltųjų kraujo kūnelių kiekį turintiems pacientams gydytojas rekomenduoja būti ypač atsargiems valgant žalią maistą, salotas iš viešojo maitinimo vietų ar ilgiau kambario temperatūroje laikytus produktus.
„Tikslas nėra priversti žmones bijoti maisto. Maisto sauga reiškia paprastais įpročiais sumažinti riziką, kurios galima išvengti“, – pabrėžė dr. N. Al Hallakas.