Sekite 15min Google
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad kai kuriems žmonėms tokia mityba gali gerokai padidinti cholesterolio kiekį ir kartu prisidėti prie didesnės širdies ligų, infarkto ir insulto rizikos, rašo „Daily Mail“.
Įprastai mažai angliavandenių turinčioje mityboje didelę raciono dalį sudaro riebalai, taip pat vartojama daugiau baltymų ir gerokai mažiau angliavandenių turinčių produktų, pavyzdžiui, bulvių ar duonos.
Anksčiau tokia mityba buvo siejama ir su didesniu vadinamojo „gerojo“ cholesterolio kiekiu. DTL cholesterolis padeda pašalinti riebalines sankaupas iš arterijų.
Vis dėlto nauji rezultatai leidžia manyti, kad daliai žmonių mažai angliavandenių turinti dieta gali padidinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dėl genetinių priežasčių jau yra labiau linkę į aukštesnį cholesterolio lygį.
Genai gali turėti įtakos
Stanfordo universiteto medicinos mokyklos mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar žmogaus genetinės savybės galėtų padėti nustatyti, kam mažesnis angliavandenių kiekis mityboje būtų naudingas, o kam gali sukelti nepageidaujamą cholesterolio padidėjimą.
Tyrime iš pradžių buvo analizuojami daugiau kaip 600 suaugusiųjų, kurie vienus metus laikėsi arba sveikos mažai angliavandenių turinčios, arba sveikos mažai riebalų turinčios dietos, duomenys. Tyrėjai nenustatė aiškaus vienos iš šių dietų pranašumo svorio mažinimo požiūriu.
Vėliau mokslininkai išsamiau išanalizavo 431 tyrimo dalyvio, apie kuriuos buvo galima gauti genetinių duomenų, informaciją. Jie vertino žmonių genetines savybes, suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį ir „blogojo“ cholesterolio pokyčius.
Paaiškėjo, kad tarp mažai angliavandenių turinčios dietos besilaikiusių žmonių tie, kurie genetiškai buvo labiau linkę į aukštą „blogojo“ cholesterolio kiekį, dažniau susidūrė ir su potencialiai pavojingu jo padidėjimu.
Mokslininkai tai sieja ir su tuo, kad mažinant angliavandenių kiekį racione jie dažnai pakeičiami riebesniais produktais – pavyzdžiui, raudona mėsa ar sūriu.
Tyrimas parodė, kad žmonėms, turintiems didžiausią genetinį polinkį į aukštą cholesterolio kiekį, „blogasis“ cholesterolis labiausiai padidėdavo tada, kai jie suvartodavo daugiau sočiųjų riebalų.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje panašus metodas galėtų padėti gydytojams ir mitybos specialistams nustatyti žmones, kuriems tam tikros dietos gali sukelti nepalankius cholesterolio pokyčius.
Svarbu ne tik mažinti angliavandenius
Sotieji riebalai aptinkami daugelyje maisto produktų, tačiau didelę jų dalį sudaro gyvūninės kilmės produktai – mėsa ir pieno produktai. Sočiųjų riebalų taip pat yra palmių aliejuje.
Tuo metu nesočiųjų riebalų daugiausia randama augaliniuose produktuose ir žuvyje.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vienodas mitybos planas netinka visiems. Tyrimo vadovė Alexa Barad teigė, kad nors kai kuriems žmonėms mažai angliavandenių turinti dieta gali būti naudinga, kitiems ji gali padidinti cholesterolio kiekį.
Todėl laikantis tokios dietos svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek angliavandenių suvartojama, bet ir kuo jie pakeičiami. Jei vietoje duonos, kruopų ar kitų angliavandenių pasirenkama daug sočiųjų riebalų turinti mėsa, sviestas ar riebūs pieno produktai, cholesterolio kiekis gali padidėti. Tuo metu palankesnis pasirinkimas gali būti riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus ir kiti nesočiųjų riebalų šaltiniai.
