Atsako gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas.
Pasak jo, tai vienas jautriausių klausimų, kuriuos žmonės užduoda tiek konsultacijose, tiek laiškuose. Ir visų pirma — jūs nesate vienas.
„Ši baimė dažna, nors retai apie ją garsiai kalbama. Baimė netekti – žmogiška, bet kartais ji perauga ribas Baimė, kad kažkam iš artimųjų gali nutikti nelaimė ar mirtis, yra natūrali emocinė reakcija į meilę.
Mes bijome prarasti tai, kas mums brangu. Tokia baimė pasirodo visų gyvenimuose — ypač po realių netekčių, ligų, trauminių patirčių ar intensyvaus streso. Tačiau kai ši mintis tampa nuolatine fone veikiančia įtampa, kai negalite atsipalaiduoti, miegoti, ramiai laukti, kol artimas žmogus grįš namo ar atsilieps telefonu — tai jau nebe emocinis refleksas, o perdėto nerimo būsena“, – sako gydytojas psichiatras.
Anot pašnekovo, mediciniškai kalbant, tokie simptomai gali priklausyti generalizuoto nerimo sutrikimui ar įkyrių minčių (obsesijų) spektrui:
„Tai nereiškia „beprotybės“ ar kad su jumis kažkas negerai — tai tiesiog reiškia, kad jūsų smegenų pavojaus sistema įstrigusi aukštame budrumo režime. Kodėl taip nutinka? Kai ilgą laiką gyvename įtampoje, organizmas išmoksta „tikrinti pavojus“ automatiškai — net kai jų nėra.
Smegenys tampa tarsi signalizacija, kuri vis kaukia be priežasties. Pridėkite nuovargį, kaltės jausmą, prastą miegą — ir natūralu, kad nerimas stiprėja.“
Taip pat kartais ši baimė kyla po realios netekties ar trauminių išgyvenimų. Kartais — kai žmogus jaučiasi neturintis kontrolės, pavyzdžiui, kai artimo žmogaus sveikata ar elgesys kelia nerimą.
Kaip su tuo gyventi?
Pasak V.Ogensko, gyventi, jaučiant nerimą dėl artimųjų, padeda tam tikras „taisyklių“ rinkinys.
1. Atpažinkite mintį kaip nerimo signalą, o ne pranašystę. Tai ne nuojauta ir ne įspėjimas, o emocinė žinutė: „bijau prarasti, kas svarbu“. Pavadinus ją vardu, ji netenka dalies galios.
2. Ribokite patikrinimus. Skambinimai kas valandą, nuolatinis „ar viskas gerai?“ — trumpam nuramina, bet ilgainiui stiprina patį nerimo ciklą. Bandykite mažinti šį elgesį pamažu, žingsnis po žingsnio.
3. Išmokite „nuraminti kūną“, ne mintis. Kvėpavimo pratimai, sąmoningumo (angl. mindfulness) technikos, fizinis aktyvumas, ritualai — viskas, kas siunčia kūnui žinutę: „Esame saugūs“. Mintys nurimsta tik tada, kai kūnas jaučia saugumą.
4. Kalbėkite. Nerimas klesti tyloje. Pokalbis su artimu žmogumi, psichologu ar psichiatru padeda sugrąžinti perspektyvą: jūs ne pranašaujate mirtį — jūs bijote praradimo.
5. Kreipkitės pagalbos, jei šis nerimas trukdo gyventi. Psichoterapija (ypač kognityvinė-elgesio ar priėmimo ir įsipareigojimo terapija), o kartais – kartu ir vaistai, padeda „perkrauti“ smegenų pavojaus sistemą.
„Bijoti prarasti — žmogiška. Bet kai baimė tampa pastovia palydove, tai signalas, kad jūsų emocinė sistema persitempusi. Išmokę ją suprasti, reguliuoti ir, jei reikia, gauti tinkamos pagalbos, galite iš naujo jaustis saugiai, net žinodami, kad gyvenime visada egzistuoja netekties galimybė“, – priminė gydytojas psichiatras V.Ogenskas.
Turi nepatogų klausimą ir tu, kurį bijai užduoti gydytojui? Rašyk mums gyvenimas@15min.lt ir atsakymo ieško Gyvenimo rubrikoje.
