Į skaitytojo klausimą atsako gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas.
Tai labai dažnas klausimas, nors daug kas drovisi jo paklausti. Visų pirma — tai nėra vienalytis reiškinys. Yra du visiškai skirtingi mechanizmai, kurie žmonėms gali sukelti malonumo pojūtį iš skausmo ar dominavimo situacijų:
- Saugus, sutartinis seksualumas (BDSM, dominavimas/pasiduodamumas).
- Trauminis, skausmingas modelis, kai žmogus patiria potraukį būti žeminamas ar skaudinamas dėl žemą savivertę formavusių patirčių.
Šie du dalykai neturi būti suplakti į vieną. Paaiškinsiu kiekvieną atskirai.
Kai tai yra normalus žmogaus seksualumo variantas
Moksliniai tyrimai rodo, kad 2–10 proc. žmonių turi BDSM tipo fantazijų arba praktikuoja dominavimo/pasiduodamumo žaidimus. Tai nereiškia nei psichopatologijos, nei žemos savivertės. Kodėl taip nutinka?
Neurologija
Skausmą ir malonumą smegenyse apdoroja kaimyniniai centrai. Esant kontroliuojamai, saugiai, sutartinei situacijai, šie centrai gali persidengti — kūnas išskiria endorfinus, dopaminą , todėl patiriamas intensyvus sužadinimas.
Psichologija
Dominavimo/pasiduodamumo dinamika sukuria saugumo, ribų ir kontrolės paradoksą: žmogus, kuris „atsiduoda“, iš tikrųjų valdo situaciją, nes būtent jis nustato ribas, taisykles, sustabdymo žodžius.
Tai daugiau apie intensyvų emocinį ryšį ir gilią pasitikėjimo formą , o ne apie žeminimą tikrąja prasme.
TLK-10 kontekstas
TLK yra tarptautinė ligų klasifikacija. TLK-10 turi diagnozę: F65.5 Sadomazochinis sutrikimas. Bet labai svarbu žodis „sutrikimas“ . Diagnozė taikoma tik tada, kai žmogaus seksualinės praktikos sukelia kentėjimą pačiam žmogui, trikdo kasdienį gyvenimą, vyksta be sutikimo, ar kai žmogus nebegali patirti malonumo be skausmo/žeminimo.
Visais kitais atvejais tai nėra sutrikimas — tai seksualumo variacija.
Kai skausmingos situacijos tampa malonumo šaltiniu dėl ankstyvų traumų
Kita grupė žmonių iš tiesų patiria potraukį būti žeminami ar skaudinami dėl emocinių žaizdų, traumų, netinkamų santykių modelių, kurie susiformavo anksti.
Tai gali būti susiję su:
- žema saviverte („aš vertas tik tokių santykių“);
- vaikystės trauma (fizinė, emocinė ar seksualinė);
- mokymosi modeliu („meilė = skausmas“, „artumas = kontrolė“);
- prisirišimo stiliais (ypač dezorganizuotu);
- per ilgai patirtu gėdos, kaltės ar bevertiškumo jausmu.
Toks „potraukis“ nėra tikras seksualinis poreikis — tai perdirbtas skausmo modelis, kurį smegenys laiko pažįstamu ir todėl „saugiu“.
Tai nėra žmogaus kaltė — tai yra psichologinis prisitaikymas prie ankstyvų patirčių.
Ar įmanoma to nebenorėti, rasti kitokį pasitenkinimo būdą?
Taip — jei žmogus nori keisti. Ir būtent šioje vietoje svarbus skirtumas:
- Jei tai sveika, sutartinė seksualumo dalis — nėra ką „atmokti“. Galima tiesiog geriau suprasti savo ribas, norus ir saugumo taisykles.
- Jei tai kylą iš traumų — keisti įmanoma, ir tai yra gana dažna terapinė tema.
Efektyviausi metodai:
- CBT (kognityvinė terapija). Ji padeda identifikuoti, kokie mąstymo modeliai susieja skausmą ir artumą. Vyksta darbas su saviverte, ribomis, santykių šablonais, mintimis apie „vertas tik tokio elgesio“.
- DBT (dialektinė terapija). Puikiai tinka, kai yra daug gėdos, kaltės, savęs niekinimo. Mokoma emocijų reguliacijos, toleravimo be savęs žeminimo, savivertės atkūrimo, santykių su kitais per ribas, o ne per skausmą.
- Traumų terapija (EMDR, schemų terapija). Kai priežastys giliai ankstyvose patirtyse.
Kada verta sunerimti?
Kai seksualinis potraukis tapti skriaudžiamam kelia skausmą, trukdo santykiams, neleidžia patirti artumo kitais būdais, kyla iš savęs niekinimo, kaltės ar savigraužos, darosi vis sunkiau kontroliuojamas, įtraukia partnerius į destrukciją.
Tokiu atveju verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Svarbu žinoti, kad tai gydoma.
Apibendrinimas
Ne visi, kurie patiria malonumą iš skausmo, turi psichologinių problemų. Daliai tai fiziologinis, sutartinis, sveikas seksualumo aspektas.
Tačiau kitiems — tai būdas pakartoti ankstyvą skausmą, kurį organizmas perdirbo į artumo modelį. Tokiu atveju galima „atmokti“ , išgydyti savivertei kenkiantį šabloną ir sukurti sveikesnį santykį su savimi ir kitais. Tai nėra keista. Tai nėra gėdinga. Tai — žmogaus psichologijos dalis, kurią galima suprasti ir gydyti.
