Nejaukiose situacijose pirmiausia tai pajaučiame kūne – mazgą skrandyje, plazdančią širdį, staigų karštį kaklo gale. Viduje kažkas sako „ne“, bet jūs nusišypsote ir tylite.
„Šiai nejaukiai įtampai yra pavadinimas. Aš ją vadinu „įtarumo nerimu“ – baime netyčia ką nors neigiamo užsiminti apie kitą žmogų. Tai buvo mano naujausios TEDxMiami kalbos „Kodėl tylime nejaukiose situacijose?“ tema. Joje tyrinėjau, kodėl dažnai tylime, net kai sąžinė ragina kalbėti, ir kaip gebėjimas atpažinti šią įtampą gali pakeisti mūsų sprendimų priėmimą“, – sako dr. Sunita Sah, gydytoja, organizacinės psichologijos specialistė Kornelio universitete.
Įtarumo nerimas verčia sakyti „taip“, kai norime sakyti „ne“
Šis nerimas verčia mus juoktis iš skaudinančių komentarų, sutikti atlikti užduotis, kurias nekenčiame. Pasak psichologės, taip nutylėdami galvojame, kad elgiamės mandagiai ir gerai. Bet kartais „gerai elgtis“ trukdo daryti tai, kas teisinga.
„Kai buvau jauna gydytoja Jungtinės Karalystės Nacionalinėje sveikatos tarnyboje, susitikau su finansų patarėju. Jis buvo pasitikintis savimi ir žavus. Beveik valandą tikėjau, kad jis nori man padėti. Tada, atsitiktinai, jis paminėjo, kad uždirbs papildomai, jei aš paklausysiu jo patarimo.
Tuo momentu kažkas pasikeitė manyje. Aš supratau, kad nebetikiu juo. Tačiau taip pat nesinorėjo, kad jis tai žinotų. Nenorėjau rodyti nepasitikėjimo. Nenorėjau sugadinti santykių. Jaučiausi susipainiojusi: nebetikėjau jo patarimu, bet jaučiau didesnį spaudimą paklusti, ne mažesnį“, – prisiminė specialistė.
Ji pasakojo, kad vėliau, jau dirbdama tyrėja sprendimų priėmimo srityje, suprato, kad tai nebuvo tik mano patirtis – tai modelis.
„Sveikatos priežiūros, verslo ir kasdienio gyvenimo situacijose žmonės jaučia spaudimą nesuteikti jokio neigiamo užuominos kitiems, net kai sąžinė įspėja priešingai“, – sako dr. S.Sah.
Slaptas mandagumo spaudimas
Įtarumo nerimas nėra sutrikimas: tai dažnai patiriama psichologinė įtampa. Ji pasireiškia tiek didelėse, tiek mažose situacijose, pavyzdžiui:
-
Kai priimate abejotinus profesionalo patarimus, nes atsisakyti reikštų nepasitikėjimą juo.
-
Kai juokiatės iš įžeidžiančio juokelio, kad neparodytumėte, jog žmogus nemandagus.
-
Kai sutinkate su planu, kuris jums nepatinka, nes prieštaravimas reikštų, kad jūsų viršininkas nekompetentingas ir jūs tai suprantate.
„Mes sugeriame emocinį, fizinį ir etinį diskomfortą, kad apsaugotume kitų jausmus ir išlaikytume socialinę harmoniją. Bet tai kainuoja: pradeda nepasitikėti savo instinktais.
Laikui bėgant šis modelis moko mus aukoti moralinę intuiciją dėl socialinio komforto. Trumpuoju laikotarpiu tai gali palengvinti bendravimą, bet ilgainiui – darbo vietose, ligoninėse ar net santykiuose – tylėjimas gali leisti daryti žalą“, – paaiškina specialistė.
Mokslas tai paaiškina
Dešimtmečių elgesio tyrimai rodo, kodėl šis modelis toks dažnas. Pavyzdžiui, Solomon Asch konformizmo eksperimentai parodė, kad žmonės dažnai neigia savo suvokimą, tik tam, kad pritaptų prie grupės. Tuo metu Stanley Milgram paklusnumo tyrimai atskleidė, iki kokio lygio žmonės paklus autoritetui, net kai tai prieštarauja jų vertybėms.
Tačiau, anot dr. S.Sah, įtarumo nerimas įneša papildomą dimensiją: vidinį konfliktą tarp paklusimo ir sąžinės, kuris kyla net tada, kai autoritetas subtilus, net jei tai tik vienas žmogus priešais mus.
„Viename mano tyrime dalyviai susitiko su patarėju, kuris pasiūlė dvi galimybes: gauti 5 dolerius arba dalyvauti loterijoje, kur vidutiniškai laimima mažiau. Dauguma pasirinko garantuotus 5 dolerius. Bet kai patarėjas tiesiog rekomendavo loteriją, paklusnumas daugiau nei padvigubėjo. Kai patarėjas atskleidė, kad už loterijos pasirinkimą gaus premiją, paklusnumas dar padvigubėjo.
Paradoksalu: dalyviai mažiau pasitikėjo patarėju, bet pakluso labiau. Kodėl? Nes atsisakyti patarimo reikštų kaltinti patarėją savanaudiškumu. Lengviau paklusti, nei rizikuoti parodyti nepasitikėjimą. Tai yra įtarumo nerimas veiksme“, – paaiškino tyrėja ir atskleidžia, kas vyksta tuo metu mūsų galvoje:
„Dauguma iš mūsų bando nuslopinti šią įtampą. Sakome sau:
-
„Neverta kelti triukšmo.“
-
„Nebūk sudėtingas.“
-
„Tegul būna.“
Bet ši įtampa nėra silpnumas – tai sąmoningumas. Tai jūsų vidinis kompasas, sakantis: čia kažkas negerai. Jei neturėtumėte jokios laisvės veikti, nejaustumėte jokio diskomforto. Nejaukumas reiškia, kad jūsų vertybės gyvos ir aktyvios. Tai signalas sustoti – ne būtinai maištauti, bet apmąstyti. Kai išmokstame suprasti tą jausmą kaip informaciją, o ne baimę, jis tampa moralinės aiškumo šaltiniu.“
Kaip nustoti jausti įtarumo nerimą?
Maištas nebūtinai turi būti garsus. Kartais jis skamba taip:
-
„Ne, tai neatrodo teisinga.“
-
„Man reikia daugiau laiko pagalvoti.“
-
Ar paprasčiausiai: „Ne, ačiū.“
Pasak dr. S.Sah, tai maži integralumo veiksmai, kurie leidžia išlikti ištikimiems savo vertybėms. Laikui bėgant jie sukuria „maišto praktiką“ – įprotį pastebėti, kada jūsų kūnas susitraukia, kvėpavimas sutrinka, sąžinė sujudama.
„Tikslas nėra atmesti visų patarimų ar abejoti kiekvienu savo kelyje sutiktu autoritetu. Tikslas – išlikti susijusiam su vidiniu signalų, primenančių, kas jūs esate ir kas jums svarbu. Kitą kartą, kai pajusite tą nejaukų mazgą skrandyje, neskubėkite jo numalšinti. Tas jausmas gali būti ne silpnumas – jis gali būti akimirka prieš drąsą“, – patarė psichikos sveikatos specialistė.
Parengta pagal „Psychology Today“
