Jis kaupiasi tada, kai žmogus ilgą laiką gyvena nuolatinio „prisijungimo“ režimu ir nebeleidžia nervų sistemai iš tikrųjų atsistatyti.
Kad nuovargis Lietuvoje jau tapęs ne pavieniu epizodu, o gana įprasta būsena, rodo ir „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI). Tyrimo duomenimis, tik pusė gyventojų daugumą laiko jaučiasi linksmi ir geros nuotaikos, 45 proc. – ramūs ir atsipalaidavę, o 40 proc. – energingi. Mažuma ir tų, kurie rytais jaučiasi žvalūs ar kasdienybėje dažnai patiria džiaugsmą, rašoma vaistinių tinklo pranešime žiniasklaidai.
Pasak vaistininko Vyginto Milašiaus, vaistinėje ši tendencija taip pat juntama labai aiškiai – žmonės vis dažniau ieško priemonių energijai, miegui, nervų sistemai ar atsipalaidavimui. „Dažnai žmonės sako: pavargau, trūksta energijos, sunku susikaupti. Tačiau kai kalbamės ilgiau, paaiškėja, kad tai tęsiasi ne kelias dienas, o savaites ar net mėnesius. Žmogus miega, bet nepailsi, savaitgalį sustoja, bet pirmadienį vėl jaučiasi lyg baterija būtų neįsikrovusi. Tokiais atvejais svarbu ne tik rasti energijos šaltinį, bet ir suprasti, kodėl organizmas nuolat jaučiasi išsekęs“, – sako V. Milašius.
Kodėl pranešimai telefone neleidžia iš tiesų pailsėti?
Nemažai šiuolaikinio nuovargio kyla ne vien iš darbo krūvio, bet ir dėl nuolatinio dėmesio dalijimo. Pasak D. Jakučionio, kiekvienas signalas į telefoną atrodo mažas, tačiau jų poveikis kaupiasi. Žmogaus autonominę nervų sistemą sudaro dvi dalys – simpatinė (mobilizacijos, „kovok arba bėk“) ir parasimpatinė (poilsio ir atsistatymo) sistemos. Sveikas ritmas – kai natūraliai, palengva judame tarp jų: susitelkiame, tada atsipalaiduojame.
„Nuolatiniai pranešimai tiesiog neleidžia iki galo pereiti į poilsio būseną. Kiekvienas jų visų pirma reikalauja dėmesio ir sprendimo – „pažiūrėti ar ne“. Jų srautas kuria lengvą, bet nuolatinę įtampą – juk gal ten kažkas svarbaus, įdomaus ar naudingo. Tai lyg laimėjimo laukimas prie lošimo aparato. Ir galiausiai – pradedame jausti vidinį spaudimą atsakyti, sureaguoti dar net nepamačius, kas tame pranešime parašyta“, – sako psichoterapeutas.
Net tada, kai atėjusi žinutė yra nereikšminga, dėmesys jau būna pertrauktas. Jis, pasak specialisto, yra ribotas resursas. Kai dėmesį nuolat eikvojame, galiausiai pavargstame.
„Todėl kartais vakare jaučiamės išsekę, nors objektyviai nepadarėme nieko itin sunkaus. Tiesiog dėl nuolatinių pranešimų mes niekaip negalime pereiti į parasimpatinės nervų sistemos veikimą – ir tai sukelia įtampą, o mūsų nervų sistema „dėvisi“, – paaiškina D. Jakučionis.
Pirmas signalas – suprastėjęs miegas
Stresas pats savaime nėra būtinai tik neigiamas. Trumpalaikė įtampa gali padėti susikaupti, atlikti svarbią užduotį, mobilizuoti jėgas. Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, problema atsiranda, kai organizmas iš mobilizacijos režimo nebegrįžta į atsistatymą.
„Vienas pirmųjų signalų – miegas: tampa sunkiau užmigti, jis tampa paviršutiniškas, žmogus prabunda naktį arba ryte jaučiasi nepailsėjęs. Tai reiškia, kad organizmas nebesugeba sklandžiai pereiti į atsistatymo režimą“, – aiškina D. Jakučionis.
Psichoterapeuto teigimu, nemažai žmonių jau pernelyg pripratę prie prasto miego, nuolatinio nuovargio, dirglumo ir vidinės įtampos. Tačiau toks prisitaikymas yra pavojingas.
„Kai nuovargis užsitęsia, jis ima atrodyti normalus. Žmogus nebeprisimena, ką reiškia jaustis lengvai, ramiai, turėti energijos ne tik darbui, bet ir gyvenimui po darbo. Ilgainiui tai gali grėsti perdegimu, kuris pasireiškia energijos išsekimu, atsitraukimu nuo žmonių (cinizmu), prastėjančiais rezultatais. Toks ilgalaikis nuovargis apsunkina organizmą. Kenčia ne tik emocinė, bet ir fizinė sveikata – miegas, imunitetas, širdies ir kraujagyslių sistema, metabolizmas“, – pabrėžia D. Jakučionis.
Sau padėti galima ir be drastiškų pokyčių
Perdegimo prevencija nebūtinai prasideda nuo radikalių sprendimų: mesti darbą, išvažiuoti mėnesiui ar visiškai pakeisti gyvenimą. Pasak D. Jakučionio, pirmas žingsnis – psichologinis atsiribojimas. Tai reiškia aiškesnes ribas tarp darbo ir poilsio: vakare neprisijungti prie darbinio el. pašto, išjungti nereikalingus pranešimus, susitarti su savimi, kada telefonas nebėra dėmesio centras.
„Labiausiai padeda tai, kas leidžia nervų sistemai pereiti į atsistatymą. Visų pirma – kokybiškas miegas, kurio metu sistemos susibalansuoja, smegenys apsivalo nuo metabolitų, pailsime nuo pastovių sprendimų priėmimo“, – pasakoja psichoterapeutas.
Atstatyti resursus padeda ir buvimas gamtoje, nes taip sumažėja perteklinis galvojimas (ruminacija) ir geriau atsipalaiduojame. Net ir lengvas fizinis aktyvumas padeda nukreipti dėmesį nuo problemų, o judėjimo metu raumenyse išsiskiriančios medžiagos prisideda prie smegenų lankstumo.
„Labai svarbu ne tik ilsėtis, bet ir turėti žmonių, su kuriais galima pabendrauti atvirai, nuoširdžiai, kartu pasijuokti. Socialinis ryšys yra vienas stipriausių mūsų atsparumo šaltinių“, – sako D. Jakučionis.
Pasak vaistininko V. Milašiaus, jaučiant užsitęsusį nuovargį ar emocinį pervargimą verta įsitikinti, ar savijauta nėra susijusi su fizinėmis priežastimis. Nuolatinę energijos stoką, mieguistumą ar didesnį dirglumą gali lemti ir tam tikrų vitaminų ar mikroelementų trūkumas – pvz., vitamino D ar geležies stoka. Todėl užsitęsus nuovargiui naudinga atlikti tyrimus ir įsivertinti, ar organizmui nieko netrūksta.
Kalbant apie papildomas priemones, vaistininkas sako, kad dažnai žmonės renkasi B grupės vitaminus, vitaminą D, magnį, o pastaruoju metu populiarėja ir ašvaganda. Taip pat dalis gyventojų ieško natūralių raminančių priemonių – valerijono, melisos ar preparatų su katžole, kurie gali padėti lengviau atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę.
„Svarbu suprasti, kad papildai gali būti pagalba, bet ne pagrindinis sprendimas. Jeigu gyvenimo ritmas išlieka toks pats įtemptas, o poilsis vis atidedamas, vien jais pervargimo neišspręsime. Didelę reikšmę turi ir darbas su savimi – mokymasis mažiau viską priimti asmeniškai, sumažinti vidinį spaudimą, nebandyti nuolat būti produktyviam. Tai nėra greitas procesas, tačiau ilgainiui tai padeda nervų sistemai tapti atsparesnei stresui“, – pataria vaistininkas.
Pasak jo, jei reikšmingų trūkumų organizme nėra, pagrindinis „vaistas“ yra kokybiškas poilsis. „Organizmo neapgausi – energiniai gėrimai, kava ar tonizuojantys papildai gali trumpam suteikti budrumo, tačiau jie nepakeičia miego, atsitraukimo nuo įtampos ir galimybės pailsėti be kaltės jausmo“, – sako V. Milašius.
