„ŠOKIRUOJANTIS ATSKLEDIMAS Vakcinuotų motinų žindomų kūdikių žarnyne nerasta NĖ VIENOS bifidobakterijos. Bifidobakterijos yra vienos iš svarbiausių bakterijų kūdikio imuninei sistemai, virškinimui ir ilgalaikei sveikatai. Net žindymas – tobulas gamtos maistas – jų nesuteikia“, – teigiama „Facebook“ socialiniame tinkle platinamame įraše (kalba netaisyta).
Tačiau tai – klaidingas teiginys, neturintis jokio patikimo mokslinio pagrindo. Iki šiol nepaskelbta nė vieno kokybiško mokslinio tyrimo, kuris rodytų, kad vakcinuotų motinų žindomų kūdikių žarnyne bifidobakterijų apskritai nėra. Priešingai, moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad Bifidobacterium yra viena dominuojančių bakterijų sveikų, krūtimi maitinamų kūdikių žarnyne, o jų gausa laikoma vienu iš normalios ankstyvosios žarnyno mikrobiotos raidos požymių.
Iš kur atsirado šie teiginiai?
Socialiniuose tinkluose platinamas teiginys nėra naujas – jis beveik pažodžiui atkartoja 2023 m. kovą gydytojos laboratorijos „ProgenaBiome“ įkūrėjos Sabine Hazan interviu leidiniui „The Epoch Times“ išsakytus teiginius, vėliau plačiai išplatintus skiepų priešininkų tinklaraščiuose ir socialinių tinklų paskyrose.
Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti recenzuotais moksliniais įrodymais. Pati S.Hazan nurodė besiremianti dar nepaskelbtais duomenimis, todėl jų metodika, tiriamoji imtis, statistinė analizė ir išvados nebuvo nepriklausomai įvertintos mokslo bendruomenės.
Priešingą vaizdą rodo recenzuota mokslinė literatūra. Vienintelis iki šiol paskelbtas tyrimas, tiesiogiai nagrinėjęs COVID-19 vakcinacijos poveikį motinos pieno mikrobiotai, analizavo 49 moterų, paskiepytų BNT162b2 vakcina, mėginius ir nenustatė, kad vakcinacija reikšmingai paveiktų bifidobakterijų ar kitų naudingų probiotinių bakterijų gausą motinos piene.
S.Hazan teiginių patikimumą mažina ir ankstesnės abejonės dėl jos mokslinių publikacijų. 2023 m. žurnalas „Frontiers in Microbiology“ paskelbė oficialų susirūpinimo pareiškimą (angl. expression of concern) dėl jos vienaautorinio straipsnio, kuriame teigta, kad ivermektinas gali apsaugoti nuo COVID-19 per poveikį žarnyno mikrobiotai.
Leidėjas nurodė pradėjęs tyrimą dėl rimtų abejonių, susijusių su straipsnio moksliniu pagrįstumu ir pateiktomis išvadomis.
Vėliau, atlikus leidėjų tyrimą, straipsnis buvo oficialiai atšauktas (angl. retracted), nes nustatyta, kad pateikti skundai buvo pagrįsti, o publikacija neatitiko žurnalo mokslinio ir redakcinio patikimumo standartų.
Trūkumą lemia ne vienas veiksnys
Tyrimai rodo, kad bifidobakterijos gali būti perduodamos keliais skirtingais keliais. Dalis jų gali patekti iš motinos žarnyno, kai kurios – gimdymo metu per makšties mikrobiotą (ypač Bifidobacterium breve), taip pat jos gali būti perduodamos su motinos pienu, iš aplinkos ar galbūt net dar nėštumo metu.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad kūdikio mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bifidobakterijų įsitvirtinimą žarnyne. Tačiau vien žindymas negarantuoja, kad jų bus – pasitaiko kūdikių, kurių žarnyne bifidobakterijų trūksta, nepriklausomai nuo to, ar jie maitinami krūtimi.
Tai rodo, kad ankstyvą bifidobakterijų įsikūrimą lemia ne vienas, o daugybė skirtingų biologinių ir aplinkos veiksnių.
Bifidobakterijų kiekį ir sudėtį gali lemti: gimdymo būdas (natūralus gimdymas ar cezario pjūvis), antibiotikų vartojimas nėštumo metu ar ankstyvuoju naujagimio laikotarpiu, nėštumo trukmė, motinos pieno oligosacharidų (HMO) sudėtis, motinos mikrobiota, kūdikio genetiniai ypatumai, aplinkos poveikis bei mityba pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Patikimų įrodymų, kad šį procesą reikšmingai paveiktų motinos vakcinacija, iki šiol nėra.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad vakcinuotų motinų žindomų kūdikių žarnyne apskritai nebūtų bifidobakterijų. Priešingai, recenzuoti tyrimai rodo, kad šios bakterijos yra vienos dominuojančių sveikų, krūtimi maitinamų kūdikių žarnyne, o jų kiekį lemia daugybė veiksnių – nuo gimdymo būdo ir antibiotikų vartojimo iki mitybos bei motinos mikrobiotos. Teiginys kilo iš viešai išsakytų, recenzuotais moksliniais duomenimis neparemtų Sabine Hazan teiginių, kurių iki šiol nepatvirtino nė vienas kokybiškas mokslinis tyrimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
