– Jei sugalvojame imtis vieno ar kito mitybos plano – ar tai būtų protarpinis badavimas, ar DASH, ar kitos dietos, į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Gal reikėtų, pavyzdžiui, pasidaryti kraujo tyrimą ar išsitirti žarnyną?
– Tikrai geras klausimas, aš manau, kalbant apie visus pasirinkimo kriterijus, pirmiausia žmogus sau turi atsakyti į klausimą – ką jis nori pagerinti? Sakyti, kad aš noriu gyventi sveikiau, yra labai abstraktu, dažniausiai vis tik yra aspektai, kurie kamuoja – ar svoris, ar problemos su alkio jausmu, ar darbo bei fizinis našumas ir t.t. Šie dalykai ir nulemia, kurią mitybos taktiką pirmiausia reikėtų pasirinkti, jei kalbame apie restrikcines dietas.
Antras svarbus dalykas – kaip mes tai darysime ilgalaikėje perspektyvoje arba kiek laiko reikės tai daryti, norint pasiekti rezultatą? Galiausiai – kokie bus tolimesni žingsniai, kai norėsime išeiti iš šios mitybos taktikos? O jei turėsime tęsti, kaip ją integruosime į gyvenimo būdą? Trečias dalykas – labai svarbu sveikata.
Jei kalbėsime apie plačiai visuomenei taikomas mitybos taktikas, tokias kaip Viduržemio jūros ar „Dash“, galbūt tyrimų galima ir nedaryti. Jos yra pilnavertės ir galima sakyti, beveik jokių produktų neeliminuojančios, tad bijoti nereikėtų. Bet jei kalbėsime apie restrikcinius mitybos planus, pavadinkime, mitybos terapijomis, kurios skirtos spręsti sutrikimus ar gerinti rodiklius, tuomet vertėtų pasidaryti bent bazinius kraujo tyrimus.
Tada turime bent jau atskaitos tašką – nuo bendrų rodiklių iki geležies, skydliaukės, vitamino D ir pan. Tuomet laikui bėgant bent būtų galima matyti dinamiką, į kurią pusę, pasirinkus vieną ar kitą mitybos planą, yra judama. Tai leidžia įvertinti ir kitą dalyką – kokią įtaką turi mityba ar kokie nors kiti veiksniai, kurių irgi nereikėtų pamiršti.
