Sekite 15min Google
Šių metų rugsėjį paskelbtas tarptautinės personalo sprendimų bendrovių grupės „ManpowerGroup“ tyrimas, kuriame apklausta beveik 40 tūkst. darbdavių iš 42 šalių, rodo, kad pradedančiųjų poreikis išlieka: 46 proc. darbdavių nurodė, kad, palyginti su 2025 m., didina pradinio lygio darbuotojų samdymą, o 25 proc. – mažina. Įdomu tai, kad tarp samdymą mažinančių organizacijų dažniau minimos kandidatų patirties stokos ir kaštų spaudimo priežastys nei su dirbtiniu intelektu susijęs automatizavimas.
Personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ vyresnioji talentų pritraukimo partnerė Toma Kusienė pastebi, kad panaši tendencija matoma ir Lietuvos darbo rinkoje: pradedančiųjų specialistų reikia, tačiau iš jų tikimasi pasirengimo dar prieš pirmąjį darbą.
„Įmonės vis dar ieško jaunų talentų ir supranta, kad be jų bus sunku užtikrinti ilgalaikį organizacijos augimą. Tačiau dėl laiko ir kaštų spaudimo darbdaviai vis dažniau ieško kandidatų, kuriems reikės mažiau įvedimo ir kurie greičiau galės prisidėti prie rezultatų“, – sako T.Kusienė.
Ką kandidatas išmoko per praktiką?
Praktika daugelyje studijų programų jau tapo įprasta studijų dalimi, todėl vien jos atlikimo faktas nebėra išskirtinumas. Darbdaviams svarbiau, ką kandidatas per praktiką veikė ir ar turėjo galimybę pritaikyti teorines žinias.
„Darbdaviai nori matyti, kad žmogus jau bent šiek tiek susipažino su realia darbo aplinka, supranta, kaip vyksta darbas organizacijoje, geba užbaigti pavestas užduotis, prisiimti atsakomybę, spręsti problemas ir dirbti komandoje“, – komentuoja „Manpower“ atstovė.
Vis dėlto formalios praktikos neturintys kandidatai nėra automatiškai atmetami. Jei praktikos nebuvo arba jos metu nepavyko įgyti daug patirties, savo pasirengimą galima pagrįsti kitomis veiklomis studijų metais – savanoryste, dalyvavimu studentų organizacijose, studijų ar net asmeniniais projektais. Vertingos patirties gali suteikti ir su studijomis derinamas apmokamas darbas.
Praktika gali tapti ir pirmojo darbo pradžia
Pradinio lygio pozicijose ir toliau tikimasi mokymosi bei augimo, tačiau bent minimali praktinė patirtis, pasak T.Kusienės, kandidatui suteikia konkurencinį pranašumą.
Dažniausiai pirmoji tokios patirties stotelė ir būna praktika – ji leidžia ne tik išbandyti profesiją, bet neretai tampa ir tiesiausiu keliu į pirmąjį darbą. Aukštosios mokyklos aktyviai bendradarbiauja su verslu, o įmonės siūlo nemažai praktikos vietų, tarp jų – ir apmokamų. Gerai pasirodę studentai neretai sulaukia darbo pasiūlymo dar nebaigę studijų.
Ne visose srityse starto kartelė vienoda
Praktinio pasirengimo lūkesčiai priklauso ir nuo pasirinktos profesijos. Specifinių techninių ar profesinių įgūdžių dažniau tikimasi IT, inžinerijos, finansų, analitikos, projektų valdymo ir kai kuriose statybos pozicijose.
Klientų aptarnavimo, prekybos, administravimo, klientų konsultavimo ar svetingumo srityse galimybių pradėti be ankstesnės patirties išlieka daugiau. Čia darbdaviai dažniau vertina motyvaciją, komunikacinius gebėjimus ir potencialą augti.
Skiriasi ir pačių įmonių galimybės skirti laiko naujoko mokymui.
„Modelis „priimsime ir užsiauginsime“ niekur nedingo, tačiau šiandien jis dažnesnis organizacijose, kurios turi stiprias mokymų programas ir gali skirti laiko naujų darbuotojų ugdymui. O mažesnėms įmonėms dažnai reikia žmogaus, kuris galėtų greičiau pradėti dirbti savarankiškai“, – atkreipia dėmesį T.Kusienė.
Darbdaviams svarbu ne tik tai, ką pradedantysis jau moka, bet ir jo potencialas – motyvacija, iniciatyva, smalsumas bei noras mokytis. Tačiau potencialą šiandien vis dažniau reikia ne tik deklaruoti, bet ir parodyti konkrečiais pavyzdžiais: veikla studijų metu, projektais, praktika ar kitomis patirtimis.
Kita vertus, atsakomybė negali tekti vien kandidatui – organizacija taip pat turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui mokytis, augti ir palaipsniui tapti savarankišku specialistu.
