Antarktidą žemėlapiuose piešė iki jos atradimo ir be ledo: kiek toks vaizdavimas teisingas?

„Žemynas su gyvenvietėmis“

Kad lygiai prieš 470 metų Antarktida buvusi be ledo, neseniai pranešė viena „Facebook“ vartotoja.

„Prancūzijos nacionalinis archyvas neseniai paskelbė senovinių 1556 m. žemėlapių skaitmenines kopijas.

Viename iš atlasų, sukurtų beveik trys šimtmečiai prieš oficialų Antarktidos atradimą, aiškiai matomi jos kontūrai – be ledo, su upėmis ir kalnais viduje. Ir tai dar ne viskas – pietinis kontinentas yra sujungtas su Eurazija, tarsi jie būtų viena žemyninė masė“, – rašė ji.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Neapledėjusios Antarktidos koncepcija susijusi su klaidingomis istorinių žemėlapių interpretacijomis ir neatitinka su geologinių įrodymų

Internautės teigimu, iš pirmo žvilgsnio atlasas primena tipiškus renesanso žemėlapius: tvarkingai nubrėžti žemynai, jūrų pabaisos, dekoratyvinės kompaso rožės ir auksiniai rėmeliai.

„Tačiau, atidžiau pažvelgus, viskas išsisklaido, – tęsė ji. – Apačioje, kur paprastai vaizduojamos „nežinomos pietinės žemės“, matomas žemynas su aiškiomis pakrantėmis, upėmis, kalnais ir pakrančių gyvenvietėmis.

Šiuolaikiniai tyrinėtojai, palyginę žemėlapį su Antarktidos topografija, priėjo prie stebinančios išvados: kontūrai atitinka ledynų po ledu reljefą, žinomą tik iš XX a. palydovinių duomenų.“

Iš kur XVI a. kartografas galėjo žinoti, kaip Antarktida atrodė po ledu, klausė moteris, ir pati atsakė: „Jei žemėlapis tikrai atspindi tikrąją geografiją, tai arba tuo metu nebuvo ledo dangos, arba autorius naudojo senovinius šaltinius, kuriuose išliko žinios iš priešpotvyninės civilizacijos.

Kai kurie tyrinėtojai šį atradimą sieja su hipoteze apie senovės pasaulinę katastrofą, kuri pakeitė žemynų padėtį. Galbūt žemynas tada pasislinko į pietus ir buvo padengtas ledu, o žemėlapis atspindi priešpotvinį pasaulį, kuris egzistavo prieš tūkstančius metų.“

Taip pat skaitykite: Ar tikrai nuo žmonijos slepiamos trečiosios akies, Antarktidos ir kitos paslaptys?

Tai nėra šios „Facebook“ vartotojos mintys – identiškas tekstas anglų kalba pernai lapkričio 29 d. buvo paskelbtas vienoje „X“ paskyroje. Abu internautai kaip šaltinį nurodė tą pačią pastarojo socialinio tinklo paskyrą, kur įrašas peržiūrėtas 60 tūkst. kartų.

Ką iš tiesų vaizdavo, nežinia

Antarktida yra kraštutinumų vieta. Tai – šalčiausias, aukščiausiai esantis, sausiausias ir vėjuočiausias žemynas. Idėja, kad jo 1556 m. (arba XVI a. apskritai) nedengė ledas, kyla iš senovinių Piri Reis, Oronteus Finaeus ir kitų žemėlapių prieštaringų interpretacijų.

Ekrano nuotr. iš „X“/Neapledėjusios Antarktidos koncepcija susijusi su klaidingomis istorinių žemėlapių interpretacijomis ir neatitinka su geologinių įrodymų

Anot šios teorijos propaguotojų, kai kuriuose žemėlapiuose žemynas pavaizduotas neapledėjęs, o tai esą rodo prarastas senovės žinias ar pažangias civilizacijas.

Taip pat skaitykite: Legenda apie Rusijos teritorijoje neva buvusią pažangią civilizaciją nemiršta: sieja net su Donaldu Trumpu

Vienas iš jų – vadinamasis Piri Reiso žemėlapis, kurį sudarė Otomanų imperijos admirolas ir kartografas, plačiai žinomas būtent tokiu vardu.

1513 m. datuojamame žemėlapyje nupiešta pakrantė, panaši į Antarktidos, todėl galima spėlioti, kad žemynas pavaizduotas be ledo, galbūt remiantis daug senesniais šaltiniais.

Prancūzijos karališkojo matematiko ir astronomo Oronce Fine (geriau žinomo sulotynintu vardu Oronteus Finaeus) sudarytame žemėlapyje (1531 m.) irgi pavaizduotas pietinis sausumos plotas be ledo.

Remiantis šiais žemėlapiais, dėl kurių nesibaigia diskusijos apie senovės kartografijos patikimumą, plinta keisti teiginiai, esą jie vaizduoja Antarktidą prieš apledėjimą.

Mokslininkai spėja, kad žemėlapiuose greičiausiai buvo pavaizduoti kiti sausumos masyvai arba jie buvo labai netikslūs. XX a. technologijų atskleista poledyninė topografija neatitinka žemėlapių. Cituotų teiginių neatitinka ir geologiniai duomenys.

Prieš milijonus metų – dinozaurų buveinė

Šios teorijos prieštarauja nusistovėjusiems geologiniams laikotarpiams, nes didysis užšalimas įvyko maždaug prieš 34 mln. metų, o ne neseniai.

Nėra jokio mokslinio pagrindo teigti, kad Antarktidoje 1556 m. nebuvo ledo; dabartiniai duomenys rodo, kad didžiulis ledo sluoksnis susiformavo prieš milijonus metų. Šiltesni laikotarpiai egzistavo dar gerokai prieš žmonių atsiradimą.

Tiesa, kad Antarktida ne visada buvo padengta ledu. 145-66 mln. metų prieš mūsų erą ji nebuvo užšalusi. Tuomet žemynas buvo apaugęs miškais, jame klajojo dinozaurai

Bet prieš 34 mln. metų, eoceno ir oligoceno epochų sandūroje, klimatas stipriai pasikeitė. Šiltas klimatas, buvęs stabilus nuo dinozaurų išnykimo, gerokai atšalo. Ledo sluoksnis per ilgą laiką išaugo iki dabartinio įspūdingo dydžio.

Mokslininkai aiškinasi, kas nulėmė šį klimato pokytį. Tai galėtų atskleisti, kaip klimatas reaguoja į tokius svarbius veiksnius, kaip Žemės orbitos aplink Saulę pokyčiai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje.

Tirdami giliavandenio dumblo sluoksniuose randamas mikrofosilijas, mokslininkai nustatė, kad per šį didelį klimato pokytį vandenynai tikriausiai atšilo. Jų tyrimai leidžia manyti, kad atšilimas sutapo su ledo dangų atsiradimu ir Antarktidoje, ir Arktyje. Bet šie prieštaringi įvykiai neatitinka kompiuterinių to meto klimato modeliavimų.

Ledinės mįslės sprendimas atkeliavo iš netikėtos vietos – Rytų Afrikoje esančios Tanzanijos, 2008 m. paskelbta Velso nacionalinio muziejaus (Amgueddfa Cymru) tinklalapyje. Tanzanijos gręžimo projekto komanda, kuriai priklausė ir jo bei Kardifo universiteto mokslininkai, ištyrė senovinį purvą, prieš milijonus metų nusėdusį ant jūros dugno, kuris vėliau iškilo į sausumą.

Tanzanijos mikrofosilijų cheminė sudėtis panaudota temperatūrai ir ledo tūriui įvertinti. Pasirodė, kad pasaulio vandenynai atsiradus ledo dangoms iš tiesų atvėso. Pagrindinis „įtariamasis“ čia – laipsniškas CO2 kiekio mažėjimas atmosferoje ir laikotarpis, kai Žemės orbita aplink Saulę Antarktidos vasaras pavertė tiek šaltomis, kad ledas išliktų užšalęs ištisus metus.

Vida Press nuotr./Sausiausia pasaulio vieta Antarktidoje

Šiandien apie 90 proc. pasaulio ledo yra susikaupę Antarktidoje. Apledėjusi 98 proc. jos teritorijos. Neužšąla tik nedideli izoliuoti plotai (McMurdo sausieji slėniai – McMurdo Dry Valleys), bet ne dėl šilumos, o dėl didelio sausumo.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginiai apie Antarktidą be ledo 1556 m. yra susiję su alternatyviomis istorijos teorijomis ir klaidingomis istorinių žemėlapių interpretacijomis, o ne su priimtu moksliniu vertinimu. Geologiniai duomenys rodo, kad Antarktida buvo užšalusi tūkstantmečius.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.