Auto avarijos neretai taip pat turi įtakos ir nukentėjusiųjų, jų artimųjų tolimesniam gyvenimui. Tie, kam eismo įvykio metu pavyksta išgyventi, ne taip jau retai ilgam praranda darbingumą, patenka į socialinės paramos sistemą ir susiduria su sudėtinga reabilitacija.
Tad kalbant apie saugų dalyvavimą eisme svarbu nepamiršti, jog tai ne tik kelių žmonių, bet ir visuomenės sveikatos, socialinės apsaugos bei emocinės gerovės klausimas.
Kuo didesnis greitis – tuo sunkesnės pasekmės
Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojas Audrys Kukulskis sutiko pasidalinti „Via Lietuva“ inicijuotai saugaus eismo rubrikai savo įžvalgomis. Jis pasakoja, kad skubios pagalbos skyriuje kiekvieną dieną gydomi tiek suaugę pacientai, tiek vaikai, kurie nukentėjo eismo įvykių metu.
Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos užduodame – kokiu greičiu važiuojant įvyko nelaimė.
„Vienas pirmųjų klausimų, kuriuos užduodame – kokiu greičiu važiuojant įvyko nelaimė. Pagal tai galime įtarti sužalojimus ir tikėtis geresnių ar prastesnių išeičių“, – teigia gydytojas.
Pasak A.Kukulskio, netinkamai pasirinktas greitis yra viena dažniausių mirties priežasčių tokių įvykių metu – tai svarbu visiems eismo dalyviams.
„Automobiliu keliaujantiems asmenims 80km/val. greitis yra susijęs su dideliais sužalojimais, o važiuojant paspirtuku be apsaugų jau ir 20 km/val. greitis gali būti pražūtingas.
Dėl to dažnai išgirdus įspėjimą apie greitosios pagalbos komandos atvežamą pacientą iš nelaimės vietos labiau nerimauju, kai laukiu paspirtuko, o ne automobilio vairuotojo“, – pasakoja A.Kukulskis.
„Paspirtukų vairuotojų traumos dažnai susijusios su apsaugos priemonių nedėvėjimu. Tokie pacientai dažnai atvyksta su plačiais nubrozdinimais, kai oda atrodo tarsi nudeginta, įvairiomis veido traumomis, dantų išmušimais.
Lūžiai sugis ir pasimirš, o galvos smegenų sužalojimai gali turėti negrįžtamų padarinių
Pasitaiko rimtų galvos smegenų sužalojimų, kurie yra pagrindinė mirties priežastis tokiais atvejais. Kartais lūžusi ranka ar koja yra „laiminga“ pabaiga, nes lūžiai sugis ir pasimirš, o galvos smegenų sužalojimai gali turėti negrįžtamų padarinių“, – pasakoja gydytojas.
Eismo įvykio metu įvyksta ne tik pirminis smūgis
Jis taip pat akcentuoja tai, jog net ir nedidelis greičio pokytis gali būti lemtingas.
„Jei automobilis partrenkė pėsčiąjį, skirtumas tarp 30km/val. greičio ir 50 km/val. greičio nėra tik 20 km/val. Fizika tokia, kad smūgio jėga gali būti ir kelis kartus stipresnė.
Paaiškinimas:
- Smūgio stiprumas priklauso ne nuo greičio tiesiškai, o nuo kinetinės energijos, kuri didėja proporcingai greičio kvadratui (Niutono dėsnis).
- Todėl prie 50 km/val. automobilio smūgis yra beveik tris kartus stipresnis nei prie 30 km/val.
Ir sužalojimai nėra tik tiesioginiai: jei pirminis smūgis dažniausiai įvyksta pacientui į koją, tai vėliau pacientui užkritus ant automobilio ar esant nublokštam ant žemės, įvyksta antriniai išoriniai ar vidiniai organų smūgiai, dėl ko taip pat patiriami ir galvos, stuburo, krūtinės ir pilvo sužalojimai“, – sako A.Kukulskis.
„Skubios pagalbos skyriuje pacientus po autoįvykių dažniausiai gydo traumos komanda. Tai ne tik skubiosios medicinos gydytojas ar reanimatologas – iš skyrių atskuba taip pat ir chirurgai, traumatologai ir kiti specialistai, kurie laukia paciento dar prieš jam patenkant į gydymo įstaigą.
Taip pat svarbu prisiminti, kad tamsa, dargana ir skubėjimas į darbus paskatina tokių įvykių padažnėjimą. Dėl to visada rekomenduoju rengtis šviesesnius rudeninius rūbus ir dėvėti atšvaitus, šalmus – net tokios paprastos priemonės gali padėti išsaugoti gyvybę“, – teigia gydytojas.
Suprasti akimirksniu
- Eismo įvykio metu žmogus patiria du smūgius.
- Pirminis smūgis paririamas, kai kūnas atsitrenkia į transporto priemonės dalis ar kitą objektą.
- Antrinis – vidaus organų atsitrenkimas į kūno ertmių sieneles. Kai transporto priemonė staiga sustoja, vidaus organai dėl inercijos toliau juda pradiniu transporto priemonės judėjimo greičiu, kol į ką nors atsitrenkia. Antrinis smūgis toks pat pavojingas, nes gali sukelti sunkius, išoriškai nematomus vidaus organų pažeidimus.
- Saugos diržai ir oro pagalvės žymiai sumažina šių sužalojimų riziką ir sunkumą, paskirstydami smūgio jėgą ir sulaikydami kūną.
- Šalmas taip pat ne tik sugeria dalį pirminio smūgio energijos ir paskirsto ją per didesnį plotą, bet ir sulėtina smegenų inercinį judėjimą kaukolės viduje. Tai sumažėja smegenų atsitrenkimo į kaukolės sieneles jėgą ir sunkių pažeidimų riziką.
Užsitęsęs psichologinis poveikis artimiesiems
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro ir Lietuvos traumų psichologijos asociacijos vadovė Odeta Geležėlytė pažymi, jog neretai sunkių eismo įvykių patirtys – staiga prarasti šeimos nariai ar draugai – yra trauminės patirtys, kurias gali lydėti potrauminis stresas, depresija, nerimas, gedulas ir kiti psichologiniai sunkumai.
„Iš karto po netekties dažniausiai išgyvename stiprias emocijas, liūdesį, skausmą, beviltiškumą, beprasmybę, daug galvojame apie mirusįjį. Einant laikui, bandome prisitaikyti prie netekties, ieškome būdų, kaip toliau gyventi su įvykusiu skausmingu pokyčiu“, – pažymi O.Geležėlytė, pridurdama, jog žmonės į netektis gali reaguoti labai individualiai.
Ji pabrėžia, kad jaustis psichologiškai prastai po netekties yra visiškai normalu, nes psichika tokiu atveju patiria didžiulį praradimą ir jai reikia laiko susitaikyti ir prisitaikyti prie to, kas nutiko.
Netekties skausmas, ilgesys gali lydėti ilgai ir tai labai žmogiška ir suprantama.
„Tikrai normalu, kad ir praėjus daugiau laiko po artimojo mirties kyla liūdesys ar kiti skaudūs jausmai, mintys apie artimąjį. Netekties skausmas, ilgesys gali lydėti ilgai ir tai labai žmogiška ir suprantama“, – teigia psichologė.
„Vis dėlto, jei maždaug po pusės metų nuo netekties, žmogus vis dar jaučiasi itin prastai, yra labai smarkiai paniręs į netekties skausmą, stipriai sutrikęs gyvenimas svarbiose srityse (darbe, santykiuose, laisvalaikyje ar pan.), reikėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistą. Gali būti, kad stiprus gedulas užsitęsė, „užstrigo“ ir reikia pasitarti su profesionalu, kaip geriau sau padėti po netekties, ar kartu padirbėti įveikiant netekties sukeltus psichologinius sunkumus“, – sako O.Geležėlytė.
Kokia bus kelionė – priklauso nuo mūsų
Kiekvienas eismo įvykis – tai ne tik sugadinta transporto priemonė, bet ir sugriauti gyvenimai, ilgai lydintis skausmas bei netektys. Nesaugus greitis, neatidumas prie vairo, telefono neleistinas naudojimas gali tapti riba tarp gyvenimo ir mirties, tarp sveikatos ir negrįžtamų pasekmių.
Todėl kiekvienas mūsų sprendimas kelyje turi savo pasekmes ir tik nuo mūsų priklauso, ar ji bus gyvybės išsaugojimas, ar skaudi nelaimė, kurios neįmanoma išmatuoti jokiais skaičiais.
Rinkdamiesi saugų važiavimą, galime apsaugoti ne tik save, bet ir kitus, nes saugi kelionė – mūsų visų bendras tiklas.
