Sekite 15min GoogleVirginija pasakojo, kad po 34 metų vegetarizmo pasirinko vadinamąją „liūto dietą“. Jos valgiaraštyje liko tik mėsa, gyvūniniai riebalai, sultiniai, druska ir vanduo. O nuo gegužės moteris mėsą valgo žalią, rinkdamasi tik atrajojančių gyvūnų mėsą ir subproduktus – jautieną bei avieną.
„Aš nepradėjau nuo žalios mėsos. Aš pradėjau nuo normaliai virtos, troškintos“, – aiškins Virginija Laurašonienė.
Tačiau dabar ji valgo ir žalius vidaus organus, kuriuos mėsininkės prašo sumalti kartu su jautiena ir riebalais.
Išgirdę apie tokį valgiaraštį, LNK laidos „Už ar prieš?“ vedėjai Rūta Mikelkevičiūtė ir Paul de Miko neslėpė nuostabos. Ar ruošiant tokį maistą pačiai nebūna šlykštu? Virginija turėjo trumpą atsakymą: „Viskas yra galvoje, jūs paragaukite – labai skanu, o ir virti nieko nereikia, indų plauti nereikia.“
Moteris neslėpė, kad ieškoti kitokios mitybos ją paskatino nuo jaunystės lydintis reumatoidinis artritas. Ilgus metus ji buvo vegetarė, tačiau, pasak Virginijos, ilgainiui vis mažėjo augalinių produktų, kuriuos galėjo valgyti, pasirinkimas. Galiausiai moteris nusprendė kardinaliai pakeisti mitybą.
„Kai buvau vegetare, man beliko turbūt penki produktai vegetarizme“, – prisiminė ji.
Paklausta, ar dėl tokio sprendimo tarėsi su gydytojais, Virginija pasakojo informacijos ieškojusi internete ir rėmusis užsienio medikų rekomendacijomis.
„Aš penkeri metai neturiu kuo nusiskųsti, tai man kiekvieną dieną vis geriau ir geriau, ir geriau. Pradėjusi valgyti tik mėsą, savo autoimuninę ligą suvaldžiau per naktį“, – tikino klaipėdietė.
Tačiau studijoje dalyvausianti dietistė Ugnė Radzevičienė ragino nesiimti kraštutinių mitybos pokyčių nepasitarus su medikais. Pasak jos, gera savijauta dar nereiškia, kad pasirinkta mityba nekenkia sveikatai.
„Kylantis cholesterolis neskauda“, – pabrėžė specialistė, primindama, kad žmogus gali ilgai jaustis gerai ir nepastebėti organizme vykstančių pokyčių.
„Aš nesu prieš mėsą ir prieš daržoves. Aš už balansą: ir daržovės, ir mėsa“, – savo poziciją išsakė U.Radzevičienė.
Dietistė prisiminė ir pacientą, kuris iš pradžių maitinosi tik vaisiais ir tikino besijaučiantis puikiai. Ilgainiui jo valgiaraštyje liko vien obuoliai, o galiausiai jis valgė tik nukritusius ir papuvusius vaisius, nes įtikėjo, kad ant medžio augantiems ir skinamiems obuoliams gali skaudėti.
Karnivorinę, arba mėsavalgišką, mitybą pasirinkęs treneris Gediminas Skomskis tikino, kad jam didžiausias pokytis buvo ne išvaizda, o dingęs potraukis perdirbtam maistui.
„Aš išsikepu 700 g maltos mėsos ir valgau ją pusryčiams. Per kartą, aišku, nesuvalgau, bet patikėkit, koks geras jausmas, kai jautiesi sotus ir negalvoji apie maistą“, – pasakojo kultūrizmo varžybų dalyvis.
Visai kitokią poziciją gynė beveik 20 metų mėsos nevalganti menininkė ir šokėja Monisha Modesta Butautytė. Jai svarbiausias argumentas – gyvūnų kančia. Moteriai užkliuvo net tai, kaip vadinami mėsos skyriai parduotuvėse.
„Kodėl yra mėsos skyriai, o kodėl nėra mirusių kūnų skyrius, lavonų skyrius? Pradėkim vadinti tikrais pavadinimais“, – rėžė ji.
Apie 12 metų mėsos nevalganti renginių organizatorė Erika Purauskytė prisipažino kartais pasiilgstanti traškiai iškeptos šoninės, tačiau savo pasirinkimo nekeistų.
„Aš negaliu valgyti tos mėsos, jeigu kaina yra gyvūno kančia ir žūtis“, – sakė ji.
Laidoje netrūko ir netikėtų iššūkių. Profesionaliais valgytojais prisistatantys ir socialiniuose tinkluose populiarėjantys broliai Jonas ir Vytautas Petrauskai studijoje ėmėsi dvidešimties mėsainių iššūkio – mėgino juos suvalgyti vos per porą minučių.
Egzotinių gyvūnų augintojas Gerardas Paškevičius į studiją atsivežė sraigių, tarakonų ir gyvačių. Jis privertė pašnekovus susimąstyti, kodėl vienų gyvūnų gailime, o kitus laikome maistu.
„Gamtoje nerasite gyvūno, kuris būtų absoliučiai žolėdis arba absoliučiai mėsėdis“, – teigė gamtos žinovas.
„Valgykit viską, bet neėskit vienas kito“, – diskusiją taikiai užbaigti mėgino Gerardas.
„Už ar prieš?“ – ketvirtadienį 20.00 val. per LNK.
