Laidoje „MISIJA:PASIRUOŠIMAS“ jis pasakojo apie psichologinį pasiruošimą, kaip išvengti streso, taip pat pasidalino patarimais, kaip organizmui padėti atsigauti po didelio nerimo ir kodėl labai svarbu leisti sau pailsėti.
Pasak jo, stresas yra kasdienis palydovas ir natūrali žmogaus reakcija į įvairius sunkumus, kurie iškyla žmogaus gyvenime.
„Stresas yra suprantamas atsakas į konkrečią situaciją. Jis gali pasižymėti kūno ir psichikos reakcijomis. Tačiau įprastai stresas turėtų būti laikinas, susidūrus su tam tikra situacija, mobilizuojamės, o situacijai išsisprendus, atsipalaiduojame. Vis dėlto dėl karo grėsmės patiriamas stresas – kitoks, jis išsitęsęs laike. Šiuo atveju stresorius visada yra mūsų sąmonės lauke“, – kalbėjo S.Dadašev.
Jo teigimu, tokiu atveju gali padėti keletas streso įveikimo būdų – Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras yra paruošęs gaires apie tai, kas tokiu atveju galėtų padėti.
„Vienas iš dalykų – tai informacijos ribojimas. Šiuo metu mus pasiekia tikrai daug informacijos apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Natūralu, kad žmonėms rūpi sužinoti, kas vyksta, kur ta situacija krypsta. Svarbu, kad informacija nebūtų tas nuolatinis stresorius, kuris arti mūsų ir kūną bei psichiką nuolat aktyvuoja“, – kalbėjo šaulys, psichologas.
Jis patarė naujienas apie karą skaityti tam tikru metu ir, pavyzdžiui, kartą per dieną, griežtai apsibrėžus, kiek laiko tam skiriame.
Atsakingai reikėtų rinktis ir informacijos šaltinius. „Geriausia susipažinti su tuo kas vyksta, per oficialius kanalus: radiją ir televiziją, kur paprastai pateikiama apibendrinta ir objektyvesnė informacija“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Jis paaiškino, kad reikia laikytis vidurio – nebūtina visiškai vengti informacijos ir apsimesti, kad „nieko nevyksta“. Kita vertus, reikėtų vengti ir kito kraštutinumo – minčių, kad „priešas už vartų“.
Nuolat komunikuojamos informacijos apie pasiruošimą X dienai taip pat nereikėtų priimti kaip realios grėsmės. „Reikėtų vadovautis mintimi, kad ruošdamasis aš kažkuria prasme geriau apgalvoju tam tikrus scenarijus, mano nerimas tampa draugu. Galima pamėginti atsakyti sau, kas, kalbant apie karo grėsmę, man yra baisiausia. Taip didžiulį nerimo burbulą suskaidysime į mažesnius, mažiau grėsmingus, ir net pabandyti surasti argumentų, kaip tą grėsmę galima įveikti“, – kalbėjo psichologas.
Viena iš dažnai girdimų grėsmių – artimieji ir pasirūpinimas jais, prasidėjus karui. Tokiu atveju, anot pašnekovo, verta pasidaryti veiksmų planą, įsigyti daiktų išlikimo krepšiui. „Daug praktiškų patarimų tais klausimais yra pateikę jūsų (portalo 15min – past.) ankstesnių laidų pašnekovai“, – priminė šaulys ir psichologas.
Pasak pašnekovo, nors apie tai galvoti nėra malonu, bet tai atneša tam tikrą kontrolės jausmą, kad aš kažką galiu padaryti.
Kodėl svarbu išmokti atsipalaiduoti?
Meditacija, sąmoningas kvėpavimas ir kitos populiariosios streso įveikimo technikos taip pat padeda, sako laidos svečias.
„Streso išgyvenimas yra nerimo ir įtampos išgyvenimas. Tai jaučiant nuolat žmonės pavargsta. Mes nesame sutverti, kad visą laiką jaustume stiprią įtampą. Po trumpalaikio streso būtina pailsėti ir atstatyti savo resursus“, – kalbėjo S.Dadašev.
Kaip tai padaryti? Pasak psichologo, kiekvieną žmogų atpalaiduoti gali skirtingi dalykai. Todėl svarbu savo kasdienybėje turėti skirtingų veiklų, kurios padėtų pailsėti, nuraminti.
„Kartais girdžiu žmones, kurie sako, kad vykstant karui, neramumams, nebegaliu džiaugtis, ilsėtis. Tarsi neturiu teisės atsipalaiduoti. Tačiau psichologai sako, kad tai svarbu. Kuo labiau būsime pailsėję, jausimės laimingesni, tuo daugiau galėsime padėti ir kitiems. Turime nepamiršti rūpintis savimi“, – kalbėjo laidos svečias.
Atsipalaidavimas gali būti bet kokia veikla, kuri teikia malonumą: knygos skaitymas, skanus maistas, muzika – tinka viskas.
„Tai, ką mes jaučiame, yra labai svarbu. Todėl būtina įsiklausyti į save ir girdėti, ką sako mano jausmai. Galbūt nerimą jaučiu patirdamas kažkokius įvykius. Tačiau pabandžius paanalizuoti, paaiškėja, kad ne tik jie – tų stresą keliančių dalykų daugiau! Tikrai verta suprasti, apie ką yra mano nerimas, ką man tai sako“, – paaiškino psichologas, pasidalinęs ir vienu pavyzdžiu:
„Žmogus ilgai bandė suprasti, kas su juo vyksta karo akivaizdoje, išbandė ne vieną dalyką, kol galiausiai suprato, kad tai judina jo vertybę, kuri nebuvo atliepta. Jis suprato, kad nori daugiau prisidėti – pradėjo savanoriauti ir tai padėjo.“
Kaip įveikti nerimą ir stresą dėl karo grėsmės?
- Riboti informaciją;
- Kasdien turėti veiklos atsipalaidavimui;
- Pasirūpinti savimi (sportas, mityba, miegas);
- Būti su kitais (ryšiai, palaikymas);
- Verta įsivertinti savo galimybes prisidėti, kažką padaryti ne tik dėl savęs, bet ir kitų (savanoriauti, aukojimas ir pan.).
Daugiau naudingos informacijos apie psichologinį pasiruošimą bei stresą ir nerimą, rasite laidoje, kurią galima peržiūrėti čia:
Laidą remia „Mano bankas“.
