Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Kaip ten sakoma, nuo ko gi derėtų pradėti kalbant apie šį filmą? Gal nuo ištakų? Šių metų sausio pradžioje šalies kino teatrus pasiekė „Pietinia kronikas“ ekranizacija, sukurta pagal šiauliečio poeto ir rašytojo Rimanto Kmitos kultinį to paties pavadinimo romaną.
Kaunas skulptoriui Stasiui Žirguliui suteiks miesto garbės piliečio vardą.
Stasio Eidrigevičiaus menų centre „Stasys Museum“ baigiama įrengti moderni kino salė, kurioje lankytojai galės mėgautis aukštos kokybės kinematografija, kultūriniais, edukaciniais ir teminiais renginiais. Tai dar vienas reikšmingas žingsnis muziejaus plėtros kelyje, kuris išplečia veiklos galimybes ir praturtina miesto viešųjų erdvių pasiūlą šiuolaikiškomis vizualinio meno peržiūroms pritaikytomis sąlygomis, – rašoma muziejaus pranešime spaudai.
Kaune nuo antradienio prasidės keturias dienas vyksiančios valdymo plano „Kauno modernizmas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ atnaujinimo diskusijos.
Grafų Tiškevičių kultūrinis palikimas sugrįžta į šeimos namus Kretingoje! Kretingos muziejus didžiuojasi turėdamas galimybę pakviesti visuomenę į naują, pačių muziejininkų labai laukiamą parodą „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija", kuri parengta drauge su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
Rusijos muzikos žvaigždės vėl atsidūrė dėmesio centre, o Ukraina ir Europos Sąjunga tuo nepatenkintos, praneša portalas „Politico“.
Kultūros ministerija, siekdama puoselėti istorinę atmintį, pilietiškumą ir užtikrinti prasmingą Lietuvos valstybingumui svarbių atmintinų datų minėjimą, skyrė finansavimą Gedulo ir vilties dienai skirtiems projektams. Kultūros ministro įsakymu 18-ai projektų įvairiose Lietuvos vietovėse paskirstyta 105,6 tūkst. eurų suma. Šios iniciatyvos padės įprasminti Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) kviečia Vilniaus gyventojus ir svečius į vasaros parodų ciklo atidarymą, kuris vyks birželio 12 d., ketvirtadienį, 18–20 val. Per visą vasarą – iki rugsėjo 14 d. – ŠMC veiks dvi personalinės ir viena grupinė paroda. Jų metu žiūrovams bus pristatyta tiek Lietuvos, tiek užsienio menininkų kūryba, aprėpianti platų šiuolaikinio meno spektrą – nuo fotografijos iki instaliacijų, rašoma ŠMC pranešime spaudai.
Spalio 23-25 dienomis jau septintą kartą vyks literatūros festivalis „Open books“, ir renginio organizatoriai atskleidžia pirmąją šiais metais jame dalyvausiančią viešnią – į Vilnių atvyks Vokietijoje gyvenanti, iš Sakartvelo kilusi bestselerių autorė Nino Haratischwili.
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) vasarą pasitinka kviesdamas lankytojus į 9 naujas parodas. Nuo romantizmo laikotarpio refleksijų ir kultūros atminties tyrinėjimų iki šiuolaikinės fotografijos, tarpdisciplininio meno ir garsinės dokumentikos – muziejaus padaliniuose pristatomos ekspozicijos atskleis Lietuvos kultūros įvairovę ir savitumą, rašoma muziejaus pranešime spaudai.
Vasaros sezoną Vilnius pradeda su tarptautiniais filmavimais. Šiais metais sostinė jau spėjo virsti Prancūzijos, Austrijos miestais, čia kuriamos reklamos, filmai, TV serialai, rašoma „Vilniaus kino biuras“ pranešime žiniasklaidai.
Praėjusią savaitę „Skalvijoje“ apie savo daugiau nei prieš keturiasdešimt metų sukurtą filmą „Konstanta“ („Constans“, 1980) su žiūrovais kalbėjosi garsus lenkų režisierius, scenaristas, rašytojas ir dėstytojas Krzysztofas Zanussis, rašoma „Skalvijos“ pranešime spaudai.
Poetė, kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė sako, kad, kaip ir daugelis literatų, turi „ragiukus, kanopėles ir uodegytę“. Ji neidealizuoja nei savęs, nei kolegų, nei meno, nei pinigų ir todėl drąsiai apie tai kalba savo kūryboje.
Pirmą kartą tapytojos Elenos Antanavičiūtės darbus pamačiau parodoje MO muziejuje. Turbūt nebūsiu išskirtinė teigdama, kad pirmiausia akį patraukė lieknumo kulto, įsisenėjusių grožio standartų nepaisymas. Nesimetriškos krūtys, netobulas torsas, pagurklis jos tapyboje tapo estetiniu išgyvenimu, nutapytu ramiomis spalvomis.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė dr. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė sako, kad Vilniaus grafičių subkultūra, nors dažnai ir laikoma periferine, pasižymi savita dinamika, kurioje ryškėja specifiniai kūrybiniai ir socialiniai bruožai. Jos istorinė raida apima du pagrindinius laikotarpius: „aukso amžių“ ir dabartinį „atoslūgio“ etapą, kuriam būdingas nevienareikšmis santykis su miesto erdve.
„Daugeliui žmonių Debreceno gatvė buvo paskutinė stotelė prieš grabą. Kai kuriuos net šarvojo laidojimo namuose, kuriuos pastatė grynai priešais mūsų bendrabučio langus“, – 15min pasakojo poetas, vertėjas Dovydas Grajauskas, neseniai išleidęs antrąją knygą „Debreceno gatvės bliuzas“ („Baziliskas“).
1875 m. birželio 6 d. Liubeke gimė būsimasis rašytojas Thomas Mannas. Savo kūryboje jis daug dėmesio skyrė prieštaringai žmogaus prigimčiai, moralinėms dilemoms dramatiškų pasirinkimų akivaizdoje. Gyvendamas sudėtingu XX amžiaus laikotarpiu, rašytojas aktyviai pasisakė už demokratines vertybes ir kritikavo Vokietijoje įsitvirtinusį nacizmą. O kokie buvo jo ryšiai su Lietuva?
Kasmet vasaros pradžioje Lietuvoje vyksta nacionalinių kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinė gervė“, kurios metu įvertinami geriausi lietuviški praėjusių metų filmai. Lietuvišką kiną palaikanti „Telia Play“ kviečia žiūrėti šiuos filmus bei išsirinkti savo favoritus.
Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.
Birželio 8-osios vakarą Vilniuje raudonuoju kilimu žengs lietuvių kino kūrėjai. Jau 16-ą kartą rengiami apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ vyks LVSO koncertų salėje. Renginio transliacijos žiūrovai turės progą išvysti mylimus aktorius, režisierius, pasimėgauti muzikos pasaulio žvaigždžių pasirodymais, rašoma pranešime žiniasklaidai.