Kas pirmiau – kelionė ar kelionių literatūra? Ar aptrupėjusi barokinė voliuta iš pieniško kalkakmenio, ant sienos saulėlydžio rausvai apvedžioti palmių šešėliai, perregimas jūros mėlis, kurio dugne šokantys saulės spinduliai audžia įmantrų raštą, netgi aliejingomis, tirštomis bangomis per virpantį karštą orą sklindantys egzotiškų prieskonių kvapai turi kokią nors išliekančią būtį be teksto, į kurį jie atgula, – kelionių knygų, romanų, prisiminimų, poemų, pasakojimų pavidalu?