Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Ribos, sakoma, yra: fizinės, emocinės, laiko, seksualinės, intelektinės, materialinės ir, priklausomai nuo kintančių atskaitos taškų, požiūrio, sąlygų, laikmečio, nuolatos fliuktuoja. Turbūt stabiliausia – matematinė riba, ja apibūdinamas kintamojo dydžio y, priklausančio nuo kito kintamojo dydžio x, artėjimas prie dydžio b, kai tam tikru būdu kinta x. Tai viena pamatinių matematikos sąvokų, už tokios jau gali įsikibti ir daugmaž laikytis.
„Šok, Edita, šok“ – tai rekordinio populiarumo sulaukusio romano ir filmo „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje. Spektaklyje 90-ųjų Šiaulių realybė pasakojama iš Editos – merginos, užaugusios tarp VHS kasečių, Holivudo filmų siužetų ir laukinio kapitalizmo pažadų – perspektyvos. Žiūrovų jau pamėgtas ir pilnose salėse rodomas Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis šį pavasarį atkeliaus į Vilnių, Kauną bei festivalį „Teatro genas“ Rokiškyje.
Italija sumokėjo 30 mln. eurų už Caravaggio paveikslą, kuriame pavaizduotas popiežius Urbonas VIII, antradienį pranešė Kultūros ministerija.
Norvegijos Svalbardo salyno gilumoje, buvusioje anglių kasykloje, veikia viena neįprasčiausių vietų pasaulyje – vadinamoji „Pasaulio pabaigos saugykla“. Arkties pasaulinis archyvas (Arctic World Archive, AWA) saugo svarbiausius žmonijos kultūros artefaktus taip, kad jie išliktų net po branduolinio karo ar stichinės nelaimės. Būtent čia atsidurs ir garsiausio Lenkijos kompozitoriaus Frederico Chopino rankraščiai, rašo „TVP World“.
Lietuvai reikės diplomatinio virtuoziškumo, kaip manevruoti Donaldo Trumpo pasaulyje, sako istorikas Alfredas Bumblauskas. Interviu Žinių radijo žurnalistui Aurimui Peredniui Vilniaus universiteto profesorius kalbėjo apie braškančią taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, geopolitinius iššūkius Lietuvai ir tai, kaip pasaulį suprasti padeda didžiosios knygos.
Kovo 11-oji Lietuvoje žymi vieną svarbiausių modernios valstybės istorijos momentų – 1990 m. paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Tačiau ši data neatsirado staiga. Ji buvo ilgo ir sudėtingo kelio rezultatas – dešimtmečius trukusio pasipriešinimo, laisvės troškimo ir visuomenės telkimosi. Šio proceso atspindžių galima rasti spaudoje, dokumentuose, nuotraukose ir kituose istoriniuose šaltiniuose, rašoma „ekultūra“ pranešime žiniasklaidai.
Nobelio literatūros premija – svarbiausias literatūros apdovanojimas, kurį kasmet už savo kūrybą gauna rašytojai iš įvairių pasaulio šalių. Ši premija žavi ir savo nenuspėjamumu – dažnai ji įteikiama Lietuvoje net negirdėtiems autoriams, tačiau ryškiai pasižymėjusiems savo krašte.
„Šok, Edita, šok“ – tai rekordinio populiarumo sulaukusio romano ir filmo „Pietinia kronikas“ plėtinys teatro scenoje. Spektaklyje 90-ųjų Šiaulių realybė pasakojama iš Editos – merginos, užaugusios tarp VHS kasečių, Holivudo filmų siužetų ir laukinio kapitalizmo pažadų – perspektyvos, rašoma Valstybinio Šiaulių dramos teatro pranešime žiniasklaidai.
Vyriausybėje pirmadienį įteiktos kultūros ir meno premijos.
Safavidų epochos Chehel Sotun rūmai Isfahane – vienas žinomiausių Irano kultūros paveldo objektų – nukentėjo po Izraelio aviacijos smūgio, pirmadienį suduoto į netoliese esantį provincijos gubernatoriaus pastatą. Žinią praneša Irano žiniasklaida ir liudininkai šalyje, rašo CNN.
„Tą akimirką pasikeičia tavo būsena – staiga pasijunti gerokai mažesnis lyginant su tuo, ką stebi per objektyvą“, – tokia mintis nuskamba viename „Kino pavasario“ rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ kūrinių. Ji atsikartoja ir kituose filmuose – pakitus žiūros taškui, žmogaus nuomonė ir jausena taip pat pasikeičia, rašoma „Kino pavasaris“ pranešime žiniasklaidai.
Seimui antradienį prisistatęs kandidatas vadovauti Etninės kultūros globos tarybai Virginijus Jocys paskyrimo atveju žada skirti dėmesio istorinių vietovardžių išsaugojimui.
Kovo 10 d. Europa mini 250-ąsias Prūsijos karalienės Luizės – moters, tapusios dvasinės stiprybės, kilnumo ir šviesos simboliu – gimimo metines. Klaipėda, kuri Napoleono karų sūkuryje buvo tapusi laikinąja Prūsijos karalystės sostine, šią sukaktį pasitinka ypatingai. Puoselėdamas miesto istorinę atmintį, XXXII Klaipėdos pilies džiazo festivalis skelbia, jog šių metų renginio programa bus dedikuota būtent šiai išskirtinei asmenybei.
07:21
Naujai į šalies nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukti reiškiniai toliau kuria Lietuvos tapatybę, sušvintančią šimtametėmis etnografinių regionų veidus tapančiomis, žirgo svarbą bei glaudų ryšį su gamta mūsų kultūroje liudijančiomis, meno kūrėjų puoselėjamomis, daugiakultūrį šalies veidą išryškinančiomis tradicijomis ir jų išsaugojimo veiklomis, rašoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro pranešime žiniasklaidai.
05:06
Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto literatūrologui bei vertėjui doc. dr. Marijui Šidlauskui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvai.
Vilniaus knygų mugėje paskelbus kūrybiškiausią 2025 metų knygą, ja tapo poeto Mariaus Buroko poezijos rinkinys „Seismografas“ (leidykla LAPAS). Skaitytojų susidomėjimas knyga buvo toks didelis, kad mugės metu buvo išparduotas ir likęs šios knygos tiražas, rašoma leidyklos „Lapas“ pranešime žiniasklaidai.
„Kiekvieną kartą eina šiurpuliukai per kūną, kai girdžiu tūkstantinę minią skanduojant žodį „Laisvė“, – apie pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje vykusius protestus kalba kunigas, brolis pranciškonas, disidentas sovietmečiu Julius Sasnauskas. Tiesa, pranciškoną skaudina ir tai, kas, jo manymu, įsišaknijo dar Sąjūdžio laikais – vienas kito nuvertinimas.
Leidykla „Slinktys“ neseniai išleido naują žinomo poeto Almio Grybausko eilėraščių rinkinį „bėgliai ∞ debesys“. Poeto kūryba apdovanota Jotvingio ir „Poezijos pavasario“ premijomis. Almis Grybauskas taip pat verčia iš čekų, slovakų, prancūzų, lenkų, vokiečių, ukrainiečių ir kitų kalbų, už Jaroslavo Hašeko romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ vertimą pelnė prestižinį „Metų vertėjo krėslo“ apdovanojimą, rašoma leidyklos „Slinktys“ pranešime žiniasklaidai.
Panevėžio kultūros centre vyksta pastato modernizavimo darbai – atnaujinama didžioji salė ir vidaus erdvės, antradienį pranešė Panevėžio miesto savivaldybė.
Literatūra ugdo empatiją, padeda matyti gyvenimo sudėtingumą, leidžia patirti dalykų, kurių žmogus niekada nepatirtų, įsikūnyti į žmones, kuriais net nebūtų priimtina tapti, sako Tiberiados vienuolijos vyresnysis vienuolis, belgas Ivanas Demeure. Vienuolis jau beveik dešimtį metų gyvena Lietuvoje, puikiai kalba mūsų kalba ir domisi lietuvių literatūra.