Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Liepos 8 d. eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, mirė poetas, eseistas, kritikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aidas Marčėnas – vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos literatūros balsų. Šiandien tapo žinoma, kada ir kur vyks atsisveikinimas su poetu.
02:02
Bažnytinio paveldo muziejuje nuo ketvirtadienio pradedamos eksponuoti 2024 metais atrastos Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkosios regalijos.
„Tai buvo vienas ryškiausių ir gerai atpažįstamų šiuolaikinės lietuvių literatūros balsų, tapęs poezijos etalonu ne vienai mūsų poetų bei skaitytojų kartai“, – taip apie šiandien mirusį poetą ir eseistą Aidą Marčėną sako literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.
08:03
„Prisimenu, kad mano tėtis, sugrįžęs iš Danijos, labai nustebo, jog danai nebemoka savo liaudies dainų. Jam tai buvo labai keista. Tačiau šiandien ir mes nebemokame savo dainų, nebedainuojame. Panorau tą archyvinę medžiagą išsaugoti“, – apie muzikinį koliažą „Dainų šventė“ pasakoja režisierius Karolis Kaupinis.
Trečiadienį literatūros pasaulį pasiekė liūdna žinia – mirė poetas Aidas Marčėnas. Prisimindami vieną ryškiausių Lietuvos literatų siūlome interviu, kuriuos publikavo 15min, metu išsakytas jo mintis įvairiomis su kūryba ir gyvenimu susijusiomis temomis. Šių interviu autoriai – Gediminas Kajėnas, Mindaugas Nastaravičius, Paulius Gritėnas.
Keliolika kilometrų nuo Anykščių esantis Troškūnų miestelis garsėja ne tik čia vykusiais įspūdingais muzikos festivaliais, bernardinų ansambliu ar stebuklingu laikomu Švč. Mergelės Marijos paveikslu, tačiau ir gausia romų bendruomene, kurią šiandien sudaro apie 150 žmonių – beveik trečdalis jų yra mokyklinio amžiaus vaikai bei jaunuoliai.
Lietuvos rašytojų sąjunga praneša, kad, eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, šių metų liepos 8 dieną mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas.
Lietuvos kultūros taryba tęsia ciklą „Kuriančios savivaldybės“, kurio tikslas – objektyviai, pagrindžiant statistiniais duomenimis įvertinti regionų kultūrinę ekosistemą ir detaliai pristatyti kūrėjus bei organizacijas, užtikrinančius kultūrinių veiklų įvairovę.
Vyriausybė trečiadienį pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais bus siekiama ištirti istorinį objektą bei patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Ar įmanoma meilės istoriją sudėti į delnuose telpantį meno kūrinį? Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda kviečia pamatyti išskirtinę XVI a. tapybą: įamžintas dvi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonas – Elžbietą Habsburgaitę ir Barborą Radvilaitę. Istorikų nuomone, šis kūrinys galėjo būti sukurtas Vilniuje paties valdovo užsakymu ir tapo jo asmenine relikvija.
„Viena charizmatiškiausių solisčių, kokias tik galite išvysti“, kaip apie Kseniją Sidorovą rašė „Seen and Heard International“, šį rudenį koncertuos Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Liepos 16 d. Samuelio Bako muziejuje Vilniuje, ir liepos 18 d. Žako Lipšico muziejuje Druskininkuose pradeda veikti paroda „Jacques Lipchitz. Skulptūros-piligrimai“, skirta pasaulinio garso litvakų skulptoriaus Žako Lipšico 135-osioms gimimo metinėms.
„Daugybę kartų esu girdėjusi klausimą, kodėl visa tai darau Troškūnuose, o ne Vilniuje, kur visa tai galėtų pamatyti žymiai daugiau žmonių. Bet juk Vilniuje tokių kaip aš yra tūkstančiai. Esu čia, nes tai mano namai, o namai – ten, kur jautiesi reikalinga“, – sako 35-erius metus Troškūnuose gyvenanti veiklioji kultūros organizatorė, teatro režisierė Jolanta Pupkienė.
Vieną miestą nuo kito skyrė tik upė. Šiandien vieno iš šių miestų nebėra. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kudirkos Naumiestis ir Širvinta (vok. Schirwindt) gyveno tarsi dvyniai. Juos jungė prekyba, šeimos, kultūrinis ir religinis gyvenimas, o valstybės siena netrukdė kasdieniams ryšiams. Tačiau XX a. viduryje karas, okupacijos ir totalitariniai režimai šią bendrą erdvę pavertė fronto linija. Širvintos miestas buvo visiškai sunaikintas, o dalis jo panaudota atstatant dvynį – Kudirkos Naumiestį.
01:11
Klaipėdoje trečiadienį prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“.
Uostamiestyje kuriama nauja erdvė meno gerbėjams.
Bažnytinio paveldo muziejuje nuo ketvirtadienio bus pristatomos 2024 metais atrastos Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkosios regalijos.
Liepos 18 dieną nuo 17 valandos Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto parke (S. Nėries g. 5) vyks tradicinis dainuojamosios poezijos festivalis „Žalias Ošas“. Jau beveik dešimtmetį įvairiose Klaipėdos erdvėse gyvuojantis festivalis ir šiemet kvies į jaukų muzikos, poezijos ir bendrystės vakarą po atviru dangumi.
Leidykla „Gelmės“ išleido Jovitos Poviliūnaitės knygą „Seno dvaro dienoraščiai“.
Nuo liepos 9 d. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pamatyti 2024 m. atrastas Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elzbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkąsias regalijas.