Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai išrinko kūrybiškiausią 2025 metų knygą.
Vilniaus knygų mugė įsibėgėja – 15min pasidomėjo, kokios šiemet perkamiausios mugės knygos ir kokias skaitymo tendencijas pastebi leidėjai.
Vilniaus knygų mugė įpusėja, organizatoriai kviečia į „pasimatymų šeštadienį“. 15 min žurnalistai – Gediminas Kajėnas, Audrius Ožalas, Kristina Tamelytė – dalijasi savo rekomendacijomis: kokių renginių nepraleisti? Į kokias knygas atkreipti dėmesį?
XIX amžiuje Vilnius peržengė nusistovėjusias geografines ribas ir ėmė plėstis. Viena iš šio lūžio liudininkių – Didžioji Pohulianka – šiandien žinoma kaip Jono Basanavičiaus gatvė. Naujoje istorikių Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knygoje gatvė tampa urbanizacijos proceso atspindžiu: atsiranda modernūs inžineriniai sprendimai, elektra ir vonios, formuojasi naujos socialinės hierarchijos, o okupacija brutaliai nutraukia ankstesnį miesto ritmą.
04:38
„Kardiologiniu požiūriu, labai saugi knyga“, – šypsodamasis apie rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Valdo Papievio naujausią romaną „Ankančiam pasauly“ kalbėjo kardiologas Raimondas Kubilius. Tuo metu pats autorius atskleidė, kaip gimė knyga, kurios žanras – diskutuotinas.
Šiaulių kultūros centre šeštadienį vyks respublikinė liaudiškų šokių šventė „Sukasi laikas, sukasi šokis“.
„Aš taip norėjau dvasingo susitikimo su skaitytojais, o išėjo kaip visada“, – penktadienį Vilniaus knygų mugėje sakė rašytojas, poetas Sigitas Parulskis, čia pristatęs savo naują eilėraščių knygą „Voras tarp tavo lūpų“ (išleido leidykla „Tyto alba“).
06:06
Prieš pat Knygų mugę pasirodžiusioje istoriko Antano Terlecko knygoje „Šiferio byla“ nagrinėjama iki šiol menkai tyrinėta Lietuvos kolektyvizacijos istorija pokario metais. Nors visuomenėje iki šiol tebesklando sparnuota frazė „Landsbergis sugriovė kolūkius“, tačiau ji atskleidžia ne tiek istorinę tiesą, kiek brutalios kolektyvizacijos pasekmes, kurios yra jaučiamos iki šiol.
Mokytojas, istorikas Algis Bitautas naująja knyga „Atminties karai“ siekė apžvelgti įvairiausius ginčus bei debatus, kurie Lietuvos visuomenę skaldo: pradedant Petro Cvirkos paminklu ir baigiant klausimu apie tai, kaip derėtų vertinti poetę Salomėją Nėrį. Tiesą, autorius teigia, jog norėjo parodyti šių debatų ir mūsų kalbėjimo apie šias temas daugiaprasmiškumą.
Penktadienį Knygų mugėje istorikas Marius Ėmužis pristatė intriguojančią ir nemažo visuomenės dėmesio sulaukusią knygą „Šeimininkas ir jo dvariškiai“, kurioje nagrinėja politinę pirmojo okupuotos Lietuvos vadovo Antano Sniečkaus biografiją bei aplinką, padėjusią jam išlikti valdžioje net 33 metus.
05:09
Literatūrologės Viktorijos Daujotytės išminties aforizmų knygos „Trumpės“ ir romano „Toks paprastas“ pristatyme pati autorė, deja, negalėjo dalyvauti – sušlubavo jos sveikata, tačiau profesorės knygas pristatė jos mokiniai ir bendražygiai – istorikas Darius Kuolys, menotyrininkė Laima Kreivytė ir poetė Giedrė Kazlauskaitė.
11:30
„Norėjome nupjauti sovietinę bambagyslę“, – Vilniaus knygų mugėje teigė parodų kuratorė ir knygos „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ viena iš sudarytojų Auksė Petrulienė. Ši knyga – Kauno paveikslų galerijoje eksponuotos parodos tuo pačiu pavadinimu tąsa. Pagrindinė knygos intriga ir klausimas: kaip galima žvelgti į vaikystę, įprastai laikomą šviesiu dalyku, kaip sugniaužtą sovietinės ideologijos rėmų ir represinės struktūros?
„Nepaisant to, kad sovietinė valdžia įvairiais būdais kovojo su religija, tačiau žmonės ir tada ieškojo dvasingumo bei mokymų, kurie jiems padėtų atsakyti į svarbius gyvenimo klausimus. Jie ieškojo alternatyvių kelių, kuriuos rado savilaidoje ar per skirtingus žmones. Tai rodo, kad net ir tamsiais laikais žmonės randa išeičių“, – teigia viena monografijos „Alternatyvus religingumas sovietinėje Lietuvoje: bendruomeniškumo formų kaita“ autorė, religijotyrininkė Aušra Pažėraitė.
Šįkart „Bonus Animus“ leidyklos stende mugės lankytojų laukia trys naujos knygos, rašoma „Bonus Animus“ pranešime žiniasklaidai.
Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną, ketvirtadienį, Kultūros ministerija apdovanojo kasmetinio Knygos meno konkurso nugalėtojus – knygų dailininkus, maketuotojus, iliustratorius, leidėjus ir spaustuvininkus, penktadienį pranešė ministerija.
Knygų mugės antroji diena – rengėjų vadinama „įspūdžių penktadieniu“ – kviečia į kultūrinius renginius. 15min žurnalistai – Audrius Ožalas, Gediminas Kajėnas, Kristina Tamelytė – dalijasi savo rekomendacijomis: kokių renginių nepraleisti? Kokių knygų nepražiopsoti? Kur jie eis patys? Kokių tekstų galima tikėtis?
Lietuva penktadienį rinks šalies atstovą, kuris pasirodys 70-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Prieš ketverius metus vasario 24-ąją prasidėjo pilno masto Rusijos invazija į Ukrainą, kuri tęsiasi ir šiandien. Tą rytą Vilniuje duris atvėrė ir tradicinė Knygų mugė, kurios šventinę nuotaiką iš esmės pakeitė žinios iš Ukrainos. Gal todėl ir šiandieniniame renginyje nemažai dėmesio skiriama Ukrainos temai – tai vienas iš simbolinių būdų remti kovojančią šalį, o kartu pažinti jos kultūrą, istoriją ir žmones.
XX-XXI amžiaus sandūros Lietuva pastaruoju metu sulaukia nemažai apsigyvenimų literatūroje, ir dabar turime dar vieną, žemaitišką, jos versiją: Vilniaus knygų mugėje pristatyta Tomo Šaltmerio knyga „A noji?“ (išleido leidykla „Kitos knygos“).
Kultūros ministerija ketvirtadienį paskelbė Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo konkursą.