Kultūra
Pavadinimas Trukmė
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Oginskių giminės paveldas išbarstytas po Lietuvą, Lenkiją ir Baltarusiją. Diplomatas, politikas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis – viena įsimintiniausių ir šiandien dažniausiai minimų šios giminės įtakingų asmenybių. Jo vardą 2025-aisiais LR Seimas įtraukė į paminėtinų svarbių asmenų sąrašą. Šiemet Mykolui Kleopui Oginskiui sukanka 260 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Klaipėdos dramos teatre per repeticiją trečiadienio vakarą kilo konfliktas tarp režisieriaus Artūro Areimos ir aktoriaus, dėl to buvo atšaukta ketvirtadienį turėjusi vykti spaudos konferencija. Teatro komanda ketvirtadienį, užuot pristačiusi premjerinį spektaklį žurnalistams, užsidariusi posėdžiavo. Spręsta, ar spektaklis „Ričardas III“ apskritai bus parodytas žiūrovams.
Rusijoje veikiantys ezoteriniai judėjimai, iš pirmo žvilgsnio galintys atrodyti kaip nekaltos saviugdos ar dvasinio tobulėjimo praktikos, neretai slepia gerokai sudėtingesnę prigimtį. Religijotyrininkų teigimu, kai kurios iš šių organizacijų ne tik veikia kaip verslo ar savipagalbos struktūros, bet ir įsilieja į platesnius Kremliaus ideologinius tinklus. Vienas tokių judėjimų – poetės Jevdokijos Lučezarnovos vadovaujama „Radastėja“, savo mokyme derinanti teosofiją, pseudomokslą ir vadinamąją „ritmologiją“. Šio sąjūdžio idėjos, kaip pastebi tyrėjai, primena ilgametę Rusijos valdžios tradiciją išnaudoti ezoteriką ir religinius įsitikinimus kaip politinio poveikio priemonę.
Režisierius Artūras Areima teigė, kad tai, kas įvyko trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre, – nepateisinama. „Mano karjera baigta“, – kelis kartus jis pakartojo trumpo interviu metu ir kiek plačiau papasakojo apie konfliktą. Klaipėdos dramos teatras ketvirtadienio popietę pranešė, kad premjerinio spektaklio „Ričardas III“ atsisakoma.
Prancūzijos audito institucijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį įvykęs Luvro apiplėšimas, per kurį buvo pavogtos neįkainojamos brangenybės, buvo rimtas signalas muziejaus saugumui.
Rudeniui vis labiau įsibėgėjant, o dienoms trumpėjant, leidykla VAGA pristato įkvepiančią naujieną – psichologės ir tyrėjos Kari Leibowitz knygą „Kaip prisijaukinti žiemą“ (angl. How to Winter: Harness Your Mindset to Thrive on Cold, Dark, or Difficult Days), rašoma „Vaga“ pranešime žiniasklaidai.
„Skaityk lengvai“ – tai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos lengvai suprantama kalba parengtų grožinės literatūros tekstų rinkinys vaikams. Jį sudaro į 5–6 klasių mokyklinę programą įtraukti Jono Biliūno, Šatrijos Raganos, Gendručio Morkūno, Bitės Vilimaitės ir Antano Vaičiulaičio kūriniai, praneša Adomo Mickevičiaus biblioteka.
Lietuvoje ketvirtadienį prasideda 23-iasis Europos kino festivalis „Scanorama“.
Aleksandras Brokas sako pats pasisiūlęs premjerės komandai būti kultūros viceministru.
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės atstovė Gintarė Masteikaitė trečiadienį vakare savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kultūros viceministras Aleksandras Brokas, fotografuojantis „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį. Šis vaizdo įrašas verčia suabejoti Broko anksčiau trečiadienį išsakytais teiginiais esą jis Žemaitaičio nepažįsta.
Trečiadienio popietę kultūros viceministras Aleksandras Brokas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad nėra susijęs nei su Remigijumi Žemaitaičiu, nei su „Nemuno aušra“. Jis taip pat atsakė į klausimus apie sąsajas su ritmologijos pseudomokslu.
Neslopstant įtampai dėl kultūros ministro premjerė Inga Ruginienė teigė, kad išspręs šį klausimą „kaip įmanoma greičiau“. Premjerė teigė, kad kai tik ras tinkamą kandidatą į kultūros ministrus, viešai jį pristatys. Ji teigė su prezidentu Gitanu Nausėda nekalbėjusi apie galimą kultūros ministrą.
Naujasis kultūros viceministras Aleksandras Brokas paskelbė savo poziciją dėl Rusijoje veikiančio „Europos darnaus žmogaus instituto, laikomo sekta, ir ritmologijos mokymų, kurių ekspertu jis anksčiau skelbėsi. A.Brokas šias sąsajas vadina tariamomis.
Spektaklis „Sakmė apie aisčius“, sukurtas pagal Audronės Ilgevičienės knygą, neseniai pristatytas Vilniaus teatre „Lėlė“. Jo režisierė Karolina Chomičienė kviečia žiūrovus leistis į vizualiai stiprią ir istorinę lietuvių tautos tapatybę tyrinėjančią kelionę. Apie kūrinį su režisiere kalbasi teatro kritikė Greta Vilnelė, praneša Vilniaus teatras „Lėlė“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo 10 retų lituanistinių XVII a. knygų, buvusio savininko įrištų į vieną rinkinį – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas). XVI–XVII a. buvo įprasta ir gana populiaru, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar tos pačios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės atstovė Gintarė Masteikaitė trečiadienį LRT RADIJUI teigė, kad valdančioji dauguma kultūros sektoriaus nevertina rimtai ir neprisiima atsakomybės už kultūros ministro poziciją.
Laikinai kultūros ministrės pareigas einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog šią savaitę darbą pradėjusių trijų kultūros viceministrų ieškojo kartu su premjere Inga Ruginiene.
Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) socialinis poveikis Lietuvoje egzistuoja, bet viešai vis dar lieka neaiškiai apibrėžtas ir retai pamatuotas. Dėl to diskusijos daugiausia verda dėl biudžetų, o reikšmingi socialiniai pokyčiai – emocinė gerovė, kritinis mąstymas, įtrauktis, bendruomenių ryšiai – nugrimzta į šešėlį. Tai aktualu ne tik KKI atstovams, bet ir mokykloms, bendruomenėms, socialinių ir sveikatos paslaugų teikėjams bei savivaldai.
Lapkričio 14 d. 19 val. ir 20 val. duris klaipėdiečiams atvers Pilies bokštas – naujas kultūros ir istorijos traukos taškas miesto širdyje. Minint bokšto statybų užbaigimo simbolinį vakarą klaipėdiečiai išvys ir išgirs atminties kelionės programą, kurią kurs choras „Cantare“, vertikalaus šokio šokėja Inga Briazkalovaitė su mokinėmis bei styginių kvartetas „Acromanija“. Muzika, balsai ir judesys susilies į vieną visumą, sukurdami gyvą miesto istorijos paveikslą.
„Sengirės kine“ visoje Lietuvoje rodomas amerikiečių menininko Michaelio Gitlino filmas „Nakties svečiai“ (The Night Visitors), atveriantis duris į paslaptingą, nenusakomo grožio naktinių drugių pasaulį. Įspūdingais vaizdais žiūrovus apdovanojantis filmas paliečia ne vieną aktualią ekologinę temą – tarp jų ir neatsakingos žmogaus veiklos padarinius trapioms, tačiau mums gyvybiškai svarbioms ekosistemoms, praneša „Sengirės kino“ organizatoriai.