Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė nėgių žvejyba Šventosios upėje. Apie tai kovo 10 d. pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tai antroji vertybė Palangos miesto savivaldybėje, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Didžiausia metų kino šventė – „Oskarų“ apdovanojimai – šiemet Lietuvos žiūrovams taps dar artimesnė. Naujienų portalas 15min savo prenumeratoriams dovanoja išskirtinę galimybę – tiesioginę prestižinės ceremonijos transliaciją, kurią galės stebėti tik prenumeratą turintys skaitytojai.
„Esame ir nusikaltėliai, ir aukos, gebantys sukelti skausmą kitiems ir patys patirti skausmą savo kasdienybėje“, – teigia romano „Menka detalė“ autorė, palestiniečių rašytoja Adania Shibli. Autorė lankėsi Vilniuje Valstybinio jaunimo teatro kvietimu – šiuo metu repertuare rodomas pagal to paties pavadinimo rašytojos romaną sukurtas spektaklis. Jo autoriai – jaunosios kartos menininkai režisierius Adomas Juška ir scenografė Lauryna Liepaitė.
Sansevero koplyčios muziejus Neapolyje rengia unikalią iniciatyvą – regėjimo negalią turintys lankytojai galės savo rankomis apčiuopti garsiąsias marmurines skulptūras, tarp jų – vieną ryškiausių skulptūros istorijos šedevrų, neapoliečių skulptoriaus Giuseppe'ės Sanmartino „Kristų po šydu“ (it. Cristo velato), praneša „The Guardian“.
Belaukiant Venecijos bienalės organizatorių atsakymo į 22 Europos šalių prašymą uždrausti renginyje dalyvauti Rusijos menininkams, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė galimus tolimesnius veiksmus aptars su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis.
Kovo 19–20-ąją Vilniaus mažajame teatre – ilgai laukta premjera. Pirmąjį savo darbą jo scenoje – spektaklį „Trukdis“ Toves Ditlevsen romano „Veidai“ motyvais – pristatys vienu talentingiausių savo kartos režisierių vadinamas Justinas Vinciūnas, rašoma Vilniaus mažojo teatro pranešime.
Keisti „Snieguolės“ (Snow White) ir „Pasaulių karo“ (War of the Worlds) perdirbiniai tapo „Auksinių aviečių“ – antiholivudinių apdovanojimų, kuriais kasmet gėdijami patys blogiausi kino industrijos filmai – lyderiais.
Šiuolaikinė Lietuvos žiniasklaidos ekosistema nuolat kinta: informacijos sklaida spartėja, socialiniai tinklai perima dalį viešosios erdvės, o auditorija dažnai susiduria su sunkumais atskiriant tikrąją kompetenciją nuo garsiai deklaruojamos nuomonės. Šiame kontekste ypatingai svarbi tampa Medijų rėmimo fondo (toliau MRF) ekspertų sistema, kuri lemia, kokie žurnalistiniai projektai gauna finansavimą ir kaip vystosi nacionalinė medijų erdvė.
Karininkų ramovėje Kaune šeštadienį rengiamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) suvažiavimas, jo metu bus renkamas organizacijos pirmininkas.
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M.K.Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol, rašoma ansamblio pranešime žiniasklaidai.
Kretingos grafų Tiškevičių dvaras savo klestėjimo laikais garsiai ir skaniai švęsdavo dvi šventes - Kalėdas ir Velykas. Abi progos buvo laukiamos, nes į dvarą sugrąžindavo visus šeimos narius ir dar prikviesdavo daugybę svečių.
Lietuvos džiazuomenei nuolat pristatantis aktualiausius šių dienų džiazo vardus tarptautinis festivalis „Vilnius Mama Jazz“ parengė staigmenų ir šiemet. Viena jų – pažintis su daugkartine „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja, vokalinio džiazo įžymybe amerikiete Cécile McLorin Salvant. Kritikai dažnai ją lygina su tokiomis džiazo legendomis kaip Ella Fitzgerald, Billie Holiday ir Sarah Vaughan, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Žymūs prancūzų mados namai „Hermès“ šių metų rudens-žiemos kolekcijos pristatymui pasirinko lietuvių eksperimentinės muzikos kūrėjo „Girnų giesmės“ muziką.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) statomoje Benjamino Britteno operoje „Vasarvidžio nakties sapnas“ kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius kuria personažų įvaizdžius, balansuojančius tarp sapno ir realybės, rašoma LNOBT pranešime žiniasklaidai.
„Kiekvienas naujas Vilniaus rajonas – ir Karoliniškės, ir Pašilaičiai turi savo istoriją, tačiau niekas jų neparašė“, – sako knygos „Mano Fabijoniškės“ autorius, poetas ir žurnalo „Znad Wilii“ leidėjas, Varšuvoje gyvenantis, tačiau anuometiniame Fabijoniškių kaime gimęs Romualdas Mieczkowskis. Nostalgijos kupina jo prisiminimų knyga buvo įvertinta ne tik skaitytojų, rašytojui įteikta tradicinė Vilniaus klubo premija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
