Savamokslis menininkas Vincentas Vasiliauskas (1895-1989) tapė pora savo gyvenimo pabaigos dešimtmečių, jau išėjęs į pensiją. Tik pradinį išsilavinimą turėjęs senolis jau buvo nugyvenęs didžiąją savo sudėtingos biografijos dalį, nudirbęs, regis, visus įmanomus darbus nuo krautuvininko, snaiperio iki mėsos kapotojo, pergyvenęs karą ir Sibirą, išauginęs vaikus ir anūkus.
Kovo 20–22 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pristatys pasaulinę Roberto Wilsono premjerą „Septynios vienatvės“, sukurtą pagal poeto ir mąstytojo Oskaro Milašiaus tekstus. Tai ne tik reikšmingas Lietuvos ir Europos teatro įvykis, bet ir simbolinė premjera, įvyksianti po režisūros, scenografijos ir šviesų koncepcijos autoriaus R.Wilsono (1941–2025) mirties, rašoma NKDT pranešime žiniasklaidai.
Kovo 24 dieną Valstybiniame jaunimo teatre įvyks vienas jautriausių šio sezono renginių – poezijos ir gyvos džiazo improvizacijos vakaras „Liudvikas. Kitoj miško pusėj“, skirtas atminti poetui, dramaturgui ir eseistui Liudvikui Jakimavičiui (1959–2022), 2022 m. „Poezijos pavasario“ laureatui.
Liko mažiau nei mėnuo iki Karolio Kaupinio režisuojamos premjeros Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje. Balandžio 10–12 dienomis jis pristatys spektaklį pagal savo pjesę „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“.
Kovo 21 d. bare „Begemoto sapnas“ (Visų Šventųjų g. 5, Vilnius) bus minima UNESCO paskelbta Pasaulinė poezijos diena. Eilėraščius skaitys poetai Antanas A.Jonynas, Kristina Tamulevičiūtė, Mantas Balakauskas, Lina Buividavičiūtė. Renginį organizuoja Poetinis Druskininkų ruduo.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios taryba antradienį priėmė kreipimąsi, kuriuo deklaruoja savarankiškumo nuo Maskvos patriarchato siekį, įmanomą tik laikantis kanoninės teisės.
Kas nutiktų, jei vienas projektas galėtų pakeisti tautos ateitį? – klausiama Emilio Vėlyvio filmo „Sugauti Vanagą“ paramos rinkimo internetinėje svetainėje. Nei daug, nei mažai: tiesiog jei vienas projektas pakeistų „tautos savimonę, savivertę – kultūrinį kodą, kurį paliekame ateinančioms kartoms“? Projekto autoriai pabrėžia: tai – ne teorinis klausimas. Tai kvietimas veikti.
Knygos ir kinas jau daugelį dešimtmečių palaiko glaudų kūrybinį ryšį. Daugybė įsimintiniausių filmų gimė būtent iš literatūros kūrinių, kurie įkvėpė režisierius ir scenaristus kurti naujas vizualias interpretacijas. Pastaraisiais metais ši tradicija tik stiprėja: vis daugiau šiuolaikinių filmų, sulaukiančių kritikų ir žiūrovų dėmesio, yra paremti populiariomis ar iš naujo atrastomis knygomis.
Antraštėse dominuojant kiekvieną pavasarį žyminčiam potvyniui, Klaipėdos dramos teatre vyks paties didžiausio pasaulinio potvynio mito įkvėpta Jokūbo Brazio režisuojamo spektaklio „Nojaus arka“ premjera, rašoma Klaipėdos dramos teatro pranešime žiniasklaidai.
Kovo 25 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks pirmąkart į lietuvių kalbą išverstų ir atskira knyga išleistų XIX amžiaus vokiečių rašytojo Ernsto Vicherto „Lietuviškų pasakojimų“ pristatymas (leidykla EGLĖ).
Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programai nuo kovo 16-osios vadovauja kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, antradienį pranešė Lietuvos kultūros institutas.
Festivaliui „Kino pavasaris“ artėjant link finišo, vis aiškiau matyti, kuriuos filmus žiūrovai lanko ir aptarinėja labiausiai. Nuo ką tik „Oskaru“ apdovanotos Joachimo Triero dramos „Sentimentali vertė“ iki Kristen Stewart režisūrinio debiuto „Vandens chronologija“ ar laukiamos Gabrielės Urbonaitės premjeros „Renovacija“ – populiariausi seansai tirpsta akimirksniu, rašoma „Kino pavasario“ pranešime žiniasklaidai.
Maironio lietuvių literatūros muziejus šiemet minės įkūrimo 90-metį. Per daugelį metų, darbuotojų ir rašytojų bei jų artimųjų dėka, muziejaus rinkiniuose, pradedant nuo pirmųjų Jono Mačiulio-Maironio memorialinių daiktų iki gausiai iš išeivijos atkeliavusių siuntų su būsimais eksponatais, sukaupta daugiau nei 340 tūkstančių muziejinių vertybių.
Jeigu Berlinalės pradžioje, perfrazuojant atidarymo filmą „Nėra gerų vyrų“, norėjosi sakyti, kad nėra gerų filmų, tai festivaliui įpusėjus situacija ėmė keistis. Pamačiau bent tris, kuriems ramia galva galėčiau išdalinti pagrindinius prizus. Gero kino jausmą sugrąžino singapuriečio Anthony Cheno drama „Visi mes svetimi“, austro Markuso Schleinzerio „Rouz“ ir vokietės Angelos Schanelec „Mano žmona verkia“.
Užmetus akį į šių metų Berlyno kino festivalio (Berlinalės) programą, matyti, kad temos nesikeičia jau kelis metus: šeimų istorijos, praeities traumos, moterų teisės, totalitariniai režimai, postkolonijinių šalių realybė, individo ir sistemos konfliktai, rasizmas. Šios temos gali nepatikti ir būti kiek atsibodusios, bet kur kitur, jei ne Berlinalėje, gali geriausiai pajausti, kuo gyvena šiuolaikinis pasaulis ir kas rūpi bei skauda režisieriams.
Nusidriekusios eilės prie kasų, pilnos kino salės ir vis mažiau liekančių seansų – žengdami į paskutinę Vilniaus miesto festivalio „Kino pavasaris“ savaitę organizatoriai atskleidžia, kad festivalį jau aplankė 60 tūkst. žiūrovų, o vienas dažniausių jų pasirinkimų – šiąnakt „Oskaru“ apdovanota norvegų režisieriaus Joachimo Triero drama „Sentimentali vertė“, rašoma „Kino pavasario“ pranešime.
Pavasaris įsibėgėja, o kartu su juo gyvėja ir teatrų scenos. Šią savaitę žiūrovų laukia įvairūs spektakliai – nuo lengvų, juoko kupinų komedijų iki jautrių istorijų ir muzikinių pasirodymų. Jei ieškote idėjos vakarui ar planuojate kultūringą savaitgalį, šiame „Norfos“ gide rasite renginius, kurie kviečia stabtelėti, pasimėgauti scena ir bent trumpam pabėgti nuo kasdienybės. O gal metas apsilankyti operoje?..
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 105-ių scenos meno kūrinių, sukurtų 2025 metais, išrinko kandidatus „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams pagal sudarytas atskiras kategorijas, praneša Kultūros ministerija.
