Kultūra
Pavadinimas Trukmė
Susan Abulhawa naujausią savo romaną „Prieš nemylintį pasaulį“ (lietuviškai – pirmasis, neseniai išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, iš anglų k. vertė Patricija Droblytė-Dainė) pavadino rašytojo ir pilietinių teisių aktyvisto Jameso Baldwino žodžiais. Savo knygose ji kaskart vis įkūnija Palestinos istoriją, ir tai daro išties meistriška proza. Trečiasis autorės romanas paremtas asmenine jos vaikystės patirtimi – ji pati yra 1967 m. vykusio Šešių dienų karo pabėgėlių atžala.
Toliau tęsiantis įtampai kultūros sektoriuje Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) antradienį pranešė atsisakanti prezidento Gitano Nausėdos globos.
Jau spalio 10 –12 dienomis, Kauno „Žalgirio“ arenoje duris atvers, tikriausiai, mėgstamiausia metų paroda visiems, besidomintiems Lietuvoje pagamintų produktų naujienomis maisto ir gėrimų, lengvosios pramonės, buitinės chemijos ir kosmetikos srityse. Per tris parodos dienas, šimtai gamintojų iš visos Lietuvos pristatys savo sėkmingiausius ir naujai sukurtus gaminius. Visą šį savaitgalį, „Žalgirio“ arenoje lankytojų lauks ir lietuviškos mados kūrėjų erdvė „Mados pasažas“ bei šio rudens parodų sezono naujiena – „Kauno knygų mugė“.
Rugsėjo 30 d. posėdžiavusi Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba nusprendė prisidėti prie kultūros bendruomenės inicijuojamo įspėjamojo streiko ir spalio 5 d. 14 val. kviečia muziejus jungtis prie šios iniciatyvos. Prisijungimas prie streiko – laisvas kiekvieno muziejaus apsisprendimas, – skelbiama išplatintame pranešime.
Lietuvoje kylant kultūros bendruomenės pasipiktinimui, o spalio 5-ąją dieną planuojant įspėjamąjį kultūrininkų streiką, viešojoje erdvėje pasirodė Lietuvos padėties palyginimų su Slovakija. Šiomis mintimis dalijosi buvusi Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, muzikologė Asta Pakarklytė. Tiesa, VDU politologas Andžejus Pukšto kviečia griežtų paralelių tarp Lietuvos ir Slovakijos dar nebrėžti. „Mūsų pagrindinis garvežys yra kitoks“, – teigia politologas, kalbėdamas apie socialdemokratų partiją Lietuvoje.
Kultūros bendruomenei raginant atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo kultūros, prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, kad šalies vadovas girdi šią poziciją ir žada ieškoti išeities.
„Esu senų laikų žmogus, ši epocha man per greita“, – sakė vertėja, šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatė Toma Gudelytė. Ji įsitikinusi, kad vertimas – tai ne tik darbas, bet ir intymus rankdarbis, panašus į mezgimą ar siuvinėjimą. Pokalbyje – apie pirmuosius žingsnius italų filologijoje, knygas, kurios pakeitė gyvenimą, ir apie tai, kodėl literatūra vis dar yra viena jautriausių erdvių kalbėtis apie žmogaus orumą, istoriją ir laisvę.
Tęsiantis protestams dėl naujojo kultūros ministro paskyrimo, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas mano, kad pareigas pradėjęs eiti Ignotas Adomavičius „ilgai netrauks“. Valinsko nuomone, didžiausi pralaimėtojai šioje istorijoje – prezidentas ir socialdemokratai.
Per šias kelias dienas mums daug kartų kartojo įvarius „prieš ką“. Kas vyksta? Kultūros laukas prieš ministrą? Kultūros laukas prieš Nemuno aušrą? Prieš vyriausybę tas kultūros laukas? O gal prieš koaliciją? Prieš prezidentą? Tai jūs prieš ką?
2026 metais organizuojamiems kultūros projektams Vilniaus miesto savivaldybė planuoja skirti 1,5 mln. eurų. Iki spalio 26 d. mieste veikiančios nevyriausybinės organizacijos gali teikti paraiškas finansavimui gauti pagal vienuolika skirtingų programų – nuo kino, scenos menų ir muzikos, iki kultūros edukacijos ir festivalių.
Antradienio popietę prezidentūroje vyko kultūros bendruomenės susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo prireikė po to, kai praėjusią savaitę Kultūros ministerijos vairą socialdemokratai perdavė partijai „Nemuno aušra“, o prezidentas kultūros ministru skyrė „aušriečių“ atstovą Ignotą Adomavičių. Po susitikimo prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė ir kultūros bendruomenės atstovai atsakė į žurnalistų klausimus.
Lietuvos žydų istorijos, kultūros ir Holokausto tyrėjai, solidarizuodamiesi su kultūros bendruomene, kuri reiškia protestą dėl „Nemuno aušrai“ atiduotos Kultūros ministerijos, išplatino viešą kreipimąsi, kuri pasirašė daugiau nei 40 mokslininkių ir mokslininkų iš visų Lietuvos universitetų ir skirtingų institutų.
Seniausias Baltijos šalyse šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“ grįžta į Lietuvos sostinę su įdomiausius dabarties džiazo reiškinius atspindinčia programa. Svarbus jos akcentas – prancūzų improvizacinės muzikos aktualijos. Tai simbolinis festivalio atsakas į Lietuvos kultūros sezoną Prancūzijoje, kuris 2024 metais pristatė prancūzams būrį mūsų šalies džiazo virtuozų.
Antradienio popietę prezidentūroje vyksta kultūros bendruomenės susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo prireikė po to, kai praėjusią savaitę Kultūros ministerijos vairą socialdemokratai perdavė partijai „Nemuno aušra“, o prezidentas kultūros ministru skyrė „aušriečių“ atstovą Ignotą Adomavičių. Toks politinis sprendimas sulaukė didelio kultūros bendruomenės pasipiktinimo: jį lydėjo protesto akcija Daukanto aikštėje bei 60 tūkst. parašų sulaukusi peticija.
Praėjusią savaitę naujajam kultūros ministrui Ignotui Adomavičiui pareiškus, kad tarp jo prioritetinių darbų yra ir etninės kultūros puoselėjimas, atvirą laišką išplatino etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai. Jie ne tik išreiškė paramą Lietuvos bendruomenės paskelbtai peticijai, kurią jau pasirašė daugiau nei 60 tūkst. žmonių, tačiau ir išsakė poziciją dėl nepriimtino etninės kultūros naudojimo politiniais tikslais.
„Noriu paprašyti (mero, direktorės, skyriaus vedėjos vardu) jūsų vadovaujamų įstaigų socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse laikytis neutralios pozicijos dėl naujai išrinkto kultūros ministro“, – tokius laiškus Telšių kultūros įstaigų vadovai gavo iš savivaldybės valdininkės. Socialdemokratų partijos valdomos savivaldybės opozicijos nariai tokį nurodymą vadina žingsniu į praeitį.
Pernai Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka spalio mėnesį surengė net kelias savaites trukusį festivalį, kuris kaip ir buvo pažadėta – sugrįžta! Jau tapęs Klaipėdos intelektualiniu rudens akcentu, festivalis šiemet siūlo ypač turiningą ir įvairialypę programą, kuri apjungs filosofiją, meną, kultūrinį paveldą ir aktualias visuomenės temas.
Pirmoji Artūro Areimos teatro kolaboracija su Klaipėdos dramos teatru prasideda nuo teatro klasikos – Viljamo Šekspyro. A.Areima į sceną atvesdamas „Ričardą III“ kalba apie makiaveliško, jokių skrupulų neturinčio valdžios siekio pasekmes, apie iš visuomenės tylos ir ramybės troškimo gimstantį ir vėliau tą pačią visuomenę suryjantį blogį.
Rugsėjo 11 d. (ketvirtadienis), 18:00–21:00, Vilniaus Rotušės aikštė. Konferencija „(Ne)Tobula moteris“ inicijuoja socialinę akciją „Moters balsas“, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į nematomus moterų psichologinius krūvius, emocinę naštą ir tyliai atliekamus darbus, dažnai prilygstančius antrajam – nematomam etatui.
Rugsėjo 11-ąją Vilniaus Rotušės aikštėje vyks socialinė akcija „Moters balsas“, inicijuota konferencijos „(ne)Tobula moteris“. Čia savo patirtimi dalinsis ir „Mamų unijos“ direktorė Justina Mėlinauskaitė. Ji ne tik vadovauja organizacijai, kasdien palaikančiai šeimas, kurias paliečia vaikų onkologinės ligos, bet ir drąsiai kalba apie tylą, kaltę bei vidinę moterų stiprybę. Apie savo kelią į „Mamų uniją“, mamos dovaną ir didžiausius išbandymus, apie bendruomenės galią bei apie tai, kodėl svarbu prašyti pagalbos – pokalbis su Justina.