Kultūra
Pavadinimas
Trukmė
„Ryšininkai yra nematomo fronto kariai. Jie padarė viską, kad Lietuva turėtų ryšius – telefoną, radiją, televiziją“, – kalbėjo istorikas dr. Valdas Selenis, penktadienį Vilniaus knygų mugėje pristatęs savo knygą „Nematomi, bet reikalingi. Lietuvos ryšininkų atsiminimai, 1991 metų sausis–rugpjūtis“.
Vilniaus knygų mugėje lankęsis garsus Švedijos rašytojas ir laidų vedėjas Henrikas Fexeusas pristatė psichologinį trilerį „Auka“, kurį išleido leidykla „Alma littera“. Renginio metu autorius atskleidė, kiek svarbi psichologija tokio žanro kūriniuose ir prisipažino apie padarytą klaidą, kuri susijusi su knyga.
Prieš 30 metų pirmą kartą išleista ukrainiečių rašytojos Oksanos Zabužko knyga „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ tapo perversmo simboliu. Dabar lietuvių kalba buvo 22-oji šiai knygai, o netrukus kūrinys bus išleistas ir graikų kalba. Nors knyga išleista prieš tris dešimtmečius, ji vis dar yra tarp perkamiausių knygų Ukrainoje – Vilniaus knygų mugėje viešėjusi autorė atskleidė, kodėl ši knyga sukėlė dideles diskusijas jos šalyje ir kodėl kūrinys „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“, kurį išleido leidykla „Hubris“, vadinamas Ukrainos feminizmo Biblija.
Šiais metais Jurgos Ivanauskaitės premija skirta Vitalijai Maksvytei. 15min skaitytojams siūlome šeštadienį pasakytą jos kalbą, skirtą šiam apdovanojimui.
Vilniaus knygų mugės diskusijoje apie tautos identiteto paieškas vidinių ir išorinių grėsmių akivaizdoje buvo pasirinktas ne pesimistinis, o žvelgiantis į ateitį tonas. Psichologė Danutė Gailienė, britų žurnalistas Edwardas Lucasas ir politologas Linas Kojala vieningai siūlė kurti tapatybę ne remiantis nuoskaudomis, o pasitikėjimu savimi ir pajėgumu apsispręsti, kokie norėtume būti.
„Aš labai tikiuosi, kad perskaitę knygą žmonės pasiims iš jos žinią apie savo gebėjimą veikti ir tam tikrą pasididžiavimo jausmą dėl to, ką Lietuva pasiekė per pastaruosius 35–40 metų. Ir supratimą, kad nors ateitis bus labai nestabili, net ir maža šalis galime padaryti didelį poveikį“, - šeštadienį Vilniaus knygų mugėje sakė „The Times“ žurnalistas Oliveris Moody, parašęs didelio dėmesio Europoje sulaukusią knygą apie Baltijos šalis.
„Esame nuolat atakuojami vaizdais“, – Vilniaus knygų mugėje teigė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Diskusijoje apie žodžio laisvės ribas ji kartu su britų žurnalistu Edwardu Lucasu ir vertėju Siarhej Šupa diskutavo apie tai, kaip (iš)gyventi pasaulyje vykstančią kovą dėl žmonių sąmonių, mąstymo bei veikimo modelių. Šį procesą jie pavadino „kognityviniu karu“ (angl. cognitive warfare).
Vilniaus knygų mugėje su jaunimo atstovais diskutavęs istorikas ir žurnalistas Tomas Vaitelė savo pasakojimais priminė, kokie buvo tie 90-ieji. Apie šį laikotarpį pastaraisiais metais daug kalbama – kodėl būtent dabar prisimenami 90-ieji? Istorikas tam turi paaiškinimą.
Šioje Vilniaus knygų mugėje nemažai dėmesio skiriama dirbtiniam intelektui, tam, kaip ugdyti kritinį mąstymą, informacinį atsparumą. Viena iš šiai temai skirtų diskusijų, pavadinta „Geras klausimas ieško žmogaus. Kaip ugdyti vaikų smalsumą, kritinį mąstymą, atsakomybę DI laikais?“, vyko šeštadienį.
12 knygą Vilniaus knygų mugėje pristačiusi Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė atsakė kritikams, kuriems užkliuvo jos knyga „Mama namuose. Trys valandos iš rytojaus“. Su skaitytojais nuotoliniu būdu bendravusi autorė kalbėjo, kad ši jos knyga tarsi atskleidė JAV ir Lietuvos skirtumus.
Šeštadienį Knygų mugėje vyko diskusija, skirta aptarti sovietmečio vertimų paveldą – kokias knygas anuomet skaitėme ir kaip jas skaitome šiandien. Pokalbio pretekstu tapo VU mokslininkų išleista straipsnių rinktinė „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“, kurioje nagrinėjama sovietmečiu suformuotas užsienio grožinės literatūros kanonas bei vertimų cenzūros praktikos.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai išrinko kūrybiškiausią 2025 metų knygą.
Vilniaus knygų mugė įsibėgėja – 15min pasidomėjo, kokios šiemet perkamiausios mugės knygos ir kokias skaitymo tendencijas pastebi leidėjai.
Vilniaus knygų mugė įpusėja, organizatoriai kviečia į „pasimatymų šeštadienį“. 15 min žurnalistai – Gediminas Kajėnas, Audrius Ožalas, Kristina Tamelytė – dalijasi savo rekomendacijomis: kokių renginių nepraleisti? Į kokias knygas atkreipti dėmesį?
XIX amžiuje Vilnius peržengė nusistovėjusias geografines ribas ir ėmė plėstis. Viena iš šio lūžio liudininkių – Didžioji Pohulianka – šiandien žinoma kaip Jono Basanavičiaus gatvė. Naujoje istorikių Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės knygoje gatvė tampa urbanizacijos proceso atspindžiu: atsiranda modernūs inžineriniai sprendimai, elektra ir vonios, formuojasi naujos socialinės hierarchijos, o okupacija brutaliai nutraukia ankstesnį miesto ritmą.
04:38
„Kardiologiniu požiūriu, labai saugi knyga“, – šypsodamasis apie rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Valdo Papievio naujausią romaną „Ankančiam pasauly“ kalbėjo kardiologas Raimondas Kubilius. Tuo metu pats autorius atskleidė, kaip gimė knyga, kurios žanras – diskutuotinas.
Šiaulių kultūros centre šeštadienį vyks respublikinė liaudiškų šokių šventė „Sukasi laikas, sukasi šokis“.
„Aš taip norėjau dvasingo susitikimo su skaitytojais, o išėjo kaip visada“, – penktadienį Vilniaus knygų mugėje sakė rašytojas, poetas Sigitas Parulskis, čia pristatęs savo naują eilėraščių knygą „Voras tarp tavo lūpų“ (išleido leidykla „Tyto alba“).
06:06
Prieš pat Knygų mugę pasirodžiusioje istoriko Antano Terlecko knygoje „Šiferio byla“ nagrinėjama iki šiol menkai tyrinėta Lietuvos kolektyvizacijos istorija pokario metais. Nors visuomenėje iki šiol tebesklando sparnuota frazė „Landsbergis sugriovė kolūkius“, tačiau ji atskleidžia ne tiek istorinę tiesą, kiek brutalios kolektyvizacijos pasekmes, kurios yra jaučiamos iki šiol.
Mokytojas, istorikas Algis Bitautas naująja knyga „Atminties karai“ siekė apžvelgti įvairiausius ginčus bei debatus, kurie Lietuvos visuomenę skaldo: pradedant Petro Cvirkos paminklu ir baigiant klausimu apie tai, kaip derėtų vertinti poetę Salomėją Nėrį. Tiesą, autorius teigia, jog norėjo parodyti šių debatų ir mūsų kalbėjimo apie šias temas daugiaprasmiškumą.