Tiesiogiai
Verslas
Pavadinimas Trukmė
Seimas antradienį ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlymą keisti minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo tvarką. Tikimasi, kad ji sumažins skurdo lygį šalyje.
Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju, pakilo 1,4 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė naują Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „3i“, kuriuo siekiama pereiti prie aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo. Plane numatytos trys pagrindinės kryptys – inovacijos, investicijos ir modernios institucijos. Tikslas – iki 2030 metų pasiekti, kad kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų didesnę ekonominę vertę.
Prie Vilniuje esančių kapinių įvedami laikini eismo ribojimai: ką svarbu žinoti?
„Meta“ ruošiasi pašalinti savo susirašinėjimo programėlę „Messenger“ iš „Windows“ ir „macOS“, operacinių sistemų. Programėlė jau pašalinta iš „Microsoft Store“ ir „Mac App Store“, o esami naudotojai pradeda gauti pranešimus, kad programėlės visiškai nebeveiks nuo gruodžio, skelbia „The Verge“.
Seimas svarstys, ar sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, veiklos pradžią atidėti iki 2027 metų sausio 1 dienos.
Karai istoriškai buvo tarp svarbiausių veiksnių, lėmusių ryškesnes valstybių mokesčių sistemų transformacijas. Kiekvienas didesnis konfliktas – nuo Napoleono karų iki Šaltojo karo – skatino valstybes ieškoti naujų būdų finansuoti karo išlaidas, o tai dažnai reiškė naujų mokesčių įvedimą arba esamų padidinimą, rašoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime žiniasklaidai.
„Metai“ ruošiantis pašalinti savo susirašinėjimo programėlę „Messenger“ iš „Windows“ ir „macOS“ operacinių sistemų, rinkodaros specialistas, įmonės „Socialus marketingas konsultuoja“ vadovas Arijus Žakas įvertino šią žinią.
Lietuvos biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.
Seimas antradienį ėmėsi svarstyti kartu su kitų metų biudžeto projektu pateiktą siūlymą šiek tiek padidinti dyzelino akcizą – dėl to litras šio kuro brangtų 4 centais.
Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 31,8 mlrd. eurų ir sudarė 39,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES).
Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams numačius apie 800 mln. eurų, arba tik kiek daugiau nei šiemet, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad svarstomos įvairios galimybės, iš kur būtų galima pritraukti daugiau lėšų keliams, o siūlymus Seimui planuojama pristatyti 2026 metų pavasario sesijoje.
Seimas antradienį ėmėsi svarstyti perteklinį kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą su beveik 1,5 mlrd. eurų perviršiu.
Euro zonos valstybių biudžetų deficitas antrąjį šių metų ketvirtį, įvertinus sezoniškumą, sudarė 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), antradienį skelbia Eurostatas, pateikdamas negalutinius duomenis.
Klaipėdos centre parduodamos patalpos, kurių dalis įtraukta į miesto priedangų sąrašą, tad naujajam savininkui gali tekti pareiga išlaikyti šią žmonių apsaugai skirtą vietą.
Euro zonoje valdžios sektoriaus ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis 2024-aisiais sumažėjo iki 3,1 proc. nuo 3,5 proc. 2023 metais, trečiadienį skelbia Eurostatas.
Būsto projektų plėtros kompanija „Citus“ skelbia naujo būsto kvartalo „CITUS Sãva“ startą Vilniaus šiaurinėje dalyje, Fabijoniškių seniūnijoje, Bajorų teritorijoje, rašoma „Citus“ pranešime žiniasklaidai.
Greta automagistralės už maždaug pusvalandžio kelio nuo Klaipėdos baigiama statyti kavinė su vietomis pakrauti elektromobilius ir vairuotojų poilsiui.
Dar visai neseniai įmonių obligacijų leidimas atrodė kaip išimtis iš taisyklės – įrankis drąsesniems ir brandesniems verslams. Tačiau šiandien situacija keičiasi – kapitalo rinka Baltijos šalyse išgyvena atgimimą. Per pirmus tris šių metų ketvirčius regiono biržose pasirodė 38 naujos įmonių obligacijų emisijos, kurių vertė siekia beveik milijardą eurų. Vien Lietuvoje – 18 emisijų už 490 mln. eurų, rodo „Nasdaq“ duomenys.
Kapitalo rinka Lietuvoje vis mažiau primena vienkartinį eksperimentą ir vis labiau tampa įpročiu – finansavimo keliu, kuriame svarbiausia valiuta yra pasitikėjimas. „Nasdaq“ duomenimis, pastaraisiais metais Baltijos biržose aktyvumas auga, o vis daugiau įmonių sugrįžta į rinką su pakartotinėmis emisijomis. Tai rodo, kad kapitalo rinka po truputį įsitvirtina kaip nuosekli ir tvari finansavimo ekosistema.