„Iš tų keturių trenerių, su kuriais man teko dirbti, Garastas buvo stipriausias. Taktikoje gal ir nebuvome stebuklingi, bet Garastas pasižymėjo kitomis stipriomis savybėmis.
Nesakyčiau, kad pedagogo, nes tokiame lygyje to būtų mažai. Jis buvo labai stiprus psichologas, mokėjęs prieiti prie kiekvieno ir suvienyti.
Buvo tokia amerikietiška knyga, atrodė, kad jis ją išmokęs atmintinai, vis cituodavo.
Tais laikais sporte daug kur būdavo dedovščinos, bet Garastas mokėjo sujungti pagrindinius žaidėjus su tais, kurie komandoje pagal svarbumą buvo 11–12.
O kalbant apie krepšinį, dabar jis vėl labiau primena tų laikų. Seniau juk irgi žaisdavome vieną prieš vieną, du prieš du. O kai atsirado Arvydas Sabonis, jam atiduodavome kamuolius.“
V.Masalskis teigė, kad V.Garastas liberaliai žvelgdavo į žalgiriečių pratęstus vakarus po rungtynių.
„Jis suteikdavo mums gyvenimo malonumą po pergalių – leisdavo alaus atsigerti. Tokiame Vitebsko restoranėlyje šeimininkas mums skirdavo atskirą salę, o mes ten turėjome ir taisyklių – pavyzdžiui, pirmam bokalui laukdavome, kad visi susirinks. Kai kurie nervuodavosi, bet vis tiek laukdavo, kol susirinkę visi susidauždavome bokalais ir trinkteldavome jais į stalą, – pasakojo V.Masalskis. – Aš ir Chomičius išgerdavome mažiau, dažnai būdavome tie, kurie parveždavome namo kitus.
Girdžiu, kad kiti kalba, kad tais laikais gerdavome labai daug, bet iš tiesų gal tik Čivilis labiau, o mes gerdavome tik alų ir sakydavome, kad tai – skystas maistas.
Be to, tais laikais, net jei Kurtinaitis ir Sabonis ir išgerdavo vakare, kitą dieną jie padarydavo savo darbą aikštėje – alus jų žaidimo nekeitė, jie vis tiek sumesdavo po 20–30 taškų, gal charakteriai tokie buvo, kad kai reikėdavo žaisti – visada savo padarydavo.“
V.Masalskis priminė, kad iš tų laikų „Žalgirio“, kuris pakilo legendinei „aukso karštinei“, tarp gyvųjų nebeliko keturių – dviejų trenerių ir dviejų žaidėjų.
Ištikimas V.Garasto asistentas, jo dešinioji ranka Henrikas Giedraitis, pats vadovavęs „Žalgiriui“ 1990–1992 m., Anapilin iškeliavo 2022 metais, per savo 82-ąjį gimtadienį (gimė ir mirė vasario 22 dieną).
Aukštaūgis barzdočius Raimundas Čivilis ir daugiau atsarginio žaidėjo vaidmenį atlikęs Raimundas Valikonis, buvęs V.Garasto kraštiečiu ir paskui trenerį atkeliavęs į „Žalgirį“, paliko šį pasaulį anksčiau.
Dar pora buvusių tų laikų žalgiriečių – Mindaugas Lekarauskas ir Vytautas Maleras – šaknis įleido JAV.
Anot V.Masalskio, iš visų bendražygių krepšinį dabar pažaidžia tik jis vienintelis – kartu su keliais Vilniaus „Statybos“ buvusiais žaidėjais ruošiasi veteranų Europos čempionatui.
„Pradedu galvoti, kad gal ir man jau laikas sustoti. Suskaičiavau, kad jau 60 metų žaidžiu, pradėjęs nuo 12 metų, – pasakojo buvęs „Žalgirio“ gynėjas. – Buvęs mūsų kapitonas Mindaugas Arlauskas ilgiau judėjo, bet jam gydytojai pakeitė antrą klubą. Ir kiti turi bėdų – tai ligos, tai stimuliatoriai, tai kojų klubai. Ar kelio sąnariai pakeisti, kaip Chomičiaus atveju. Žinote, tas profesionalus sportas sveikatai neprideda pliusų.“
V.Masalskis pastarosiomis dienomis daug mąsto apie V.Garastą.
„Vladas Garastas neseniai prarado savo geriausią draugą – Saulių Vilką, – kovo mėnesį mirusį Klaipėdos „Neptūno“ buvusį žaidėją, trenerį ir vadovą priminė V.Masalskis. – Jie buvo geriausi draugai, o dabar taip sutapo, kad mirė beveik tuo pat metu.“
Veteranų krepšinio organizatorius V.Masalskis anksčiau prasilenkdavo su V.Garastu krepšinio federacijoje, pastaruoju metu dažnai susiskambindavo pasikalbėti apie krepšinį ir sveikatą. Įprastai tokie pokalbiai trukdavo pusvalandį.
„Jis mane lenkdavo savo atmintimi. Kalbamės, o jis sako: pameni, kaip rungtynių Taškente trečiame kėlinyje mums pirmaujant 15 taškų jie tą ar aną padarė? – pasakojo buvęs žalgirietis. – Pripažindavau, kad tikrai nepamenu.“
Ir trečiadienį V.Masalskis planavo pasukti savo buvusiam treneriui, bet pirmiau su liūdna žinia jam paskambino žurnalistai.
- Atsisveikinimas su V.Garastu vyks penktadienį, birželio 12 d., nuo 15.30 val. iki 20 val. laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaunas).
- Šeštadienį, birželio 13 d., šventos mišios prasidės 8 val. Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje Kaune.
- Šeštadienį 12 val. laidotuvių procesija pajudės į Petrašiūnų kapines. Artimieji prašo V.Garasto atminimą pagerbti kukliai – koks visą gyvenimą buvo ir pats treneris – vienu gėlės žiedu.
Dabar žalgiriečiai planuoja palydėti V.Garastą per laidotuves Kaune šeštadienį.
„Nežinau, kiek mūsų susirinks, bet tikiuosi, kad susirinks, – sakė V.Masalskis. – Juk mes jį vadindavome Tėvu.“