Su valdžia pasikeitė ir žodžio laisvė?
Dvi nuotraukas iš dviejų protesto akcijų gruodžio 20 d. sugretino viena „Facebook“ vartotoja.
Vienoje matyti Seimo rūmai, nuo Gedimino prospekto atitverti metalinėmis tvoromis su STOP juosta. Nors fotografuota dienos metu, nematyti beveik jokių praeivių.
Kitame kadre – ta pati Nepriklausomybės aikštė (tai galima suprasti iš tolimiausiame plane matomo Seimo viešbučio), tik fotografuota iš kitos pusės.
Nors jau vakaras, vienas prie kito stovi daugybė žmonių. Jie – vieno iš mitingų „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ dalyviai (tai liudija laikomi plakatai, be to, nemažai panašių nuotraukų pastaruoju metu buvo publikuojama žiniasklaidoje, dalytasi socialiniuose tinkluose).
„Žodžio ir susirinkimų laisvė prie konservatorių, versus žodžio ir susirinkimų laisvė prie socialdemokratų.
Kas turi akis, tas mato, kas turi ausis, tas girdi.
O kas neturi atminties, tas ir neturės“, – pakomentavo internautė.
Taip pat skaitykite: Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos klastotė: buteliai prie protesto laužų
Taip pat skaitykite: Užkliuvo mitinguotojai prie Seimo: ar tikrai jie stovėjo per arti ir kaip į tai reaguoja policija?
Taip pat skaitykite: Mitingo „Šalin rankas“ atgarsiai: platina iškraipytus Sauliaus Urbonavičiaus-Samo žodžius
Jos įrašas sulaukė daugiau nei 200 reakcijų, pusšimtis žmonių kadrais ir komentaru pasidalijo.
Tarp pastarųjų – ir interneto TV laidų vedėja Rūta Janutienė. „Vis dėlto prie Ingridos buvo tvarka. Net geri vaikai tėvų nelankė per Kalėdas. Tvoros ne tik prie Seimo, bet ir tarp rajonų. Ir kaip ji to pasiekė? Laisvai! Dabar už tą laisvę ir kovos“, – prie kadro pridėjo ji.
Kitas komentatorius sureagavo: „Žodžio ir susirinkimų laisvė prie konservatorių. Žodžio ir susirinkimų laisvė prie socialdemokratų. Aš už juos nebalsavau, bet tai faktų nekeičia.“
Sudomino ir užsieniečius
Atvirkštinio vaizdo paieška internete patvirtina, kad antroji fotografija – iš mitingo „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, kuriuo buvo reiškiamas nepritarimas valdančiųjų partijų ketinimams politizuoti LRT valdymą.
-
„Nesiklauso mūsų“: Seimui svarstant LRT pataisas, į protestą susirinko keli tūkstančiai žmonių
-
Ainė Ramonaitė: pilietiškumo pliūpsnis džiugina, bet Sausio 13-osios simbolių naudojimas – neetiškas
-
Valdantieji toliau pasiryžę keisti LRT vadovo atleidimo tvarką, žurnalistai svarsto, ar dalyvauti darbo grupėje
Tokios protesto akcijos, sutraukusios tūkstančius dalyvių, prie Seimo vyko gruodžio 16-18 d. Pirmoji – dar didesnė – Nepriklausomybės aikštėje buvo surengta gruodžio 9 d.
Kadro autorius – naujienų agentūros AFP fotografas Petras Malūkas. Jis gruodžio 18 d. (fotografuota išvakarėse) buvo paskelbtas nuotraukų bazės „Getty Images“ puslapyje „Facebook“ su tokiu aprašymu: „Žmonės Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje dalyvauja proteste prieš siūlomus nacionalinio transliuotojo LRT valdymo pakeitimus, minėdami grėsmes žiniasklaidos laisvei.
Ant plakatų parašyta „Žodžio laisvė, laisvas žmogus, laisva Lietuva“. Visuomeninė žiniasklaida keliose ES šalyse patiria politinį ir finansinį spaudimą iš vyriausybių, bandančių didinti kontrolę, be kita ko, manipuliuojant valdymo struktūromis ir darant įtaką redakciniam darbui.“
Ta pačia fotografija buvo iliustruoti įvairių užsienio žiniasklaidos priemonių straipsnia apie protesto mitingus, ja dalytasi socialiniuose tinkluose.
Jokiuose pranešimuose nebuvo minėta, kad mitinge būtų kilę neramumų, didesnių susirėmimų su protestų oponentais, kad dalyviai būtų raginę priešintis aktyviau nei tokiomis akcijomis, viešu palaikymu ir pan., pavyzdžiui, imtis kokių nors veiksmų prieš atskirus politikus ar Seimo pastatą.
Mitingas baigėsi riaušėmis
Nuotraukas paskelbusi „Facebook“ vartotoja konkrečių protestų ar bent metų nenurodė, tačiau greičiausiai turėjo omeny pandemijos metų protestus. Ypač daug protestuota 2021-aisiais, bet jie vyko visai kitokioje atmosferoje.
Tų metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms, prie Seimo rūmų kilo riaušės. Jas teko malšinti policijai, nemažai žmonių buvo sulaikyti.
2023 m. žiemą teismą pasiekė riaušininkų baudžiamoji byla, o šiemet rugsėjį teisėjai paskelbė pirminį nuosprendį. 84 asmenys pripažinti kaltais, keli išteisinti, šeši atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo teigimu, mitingo, kuriame dalyvavo 5 tūkst. žmonių, organizatorė mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė dalyvius kvietė ne tik į teisėtą renginio dalį, bet ir kurstė, provokavo žmones pasilikti iki vakaro, griebtis nusikalstamų veiksmų.
Kaip pažymėta nuosprendžio motyvuose, iš vaizdo medžiagos buvo matyti, jog kai kurie kaltinamieji prie Seimo realiai padarė kur kas daugiau nusikalstamų veikų, nei bylos tyrėjai pastebėjo ir išvardijo kaltinamojoje bylos medžiagoje.
Taip pat skaitykite: Policija paneigė, kad prie Seimo civiliais rūbais dirbęs pareigūnas – riaušių provokatorius
27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta daugiau kaip 300 liudytojų, tarp jų – apie 40 Seimo narių. Su pateiktais kaltinimas atskiriems asmenims galima susipažinti čia.
Taip pat skaitykite: Po teismo sprendimo – nauji mitai: riaušės prie Seimo vadinamos specialiąja policijos operacija
Netrukus po šio sprendimo socialiniuose tinkluose pasirodė pareiškimų, esą pačios riaušės buvo specialioji policijos operacija, suplanuota iš anksto. Tokius gandus paneigė policija, kad taip nebuvo, rodo riaušėse dalyvavusių pareigūnų liudijimai.
Piketavo prieš testus, ne už žodžio laisvę
Praėjus trims mėnesiams, 2021 m. gruodį, Lietuvos šeimų sąjūdis prie Seimo surengė piketą prieš privalomą darbuotojų testavimą dėl COVID-19 jų pačių lėšomis, galimybių pasą. Tokių priemonių buvo imtasi koronavirusui suvaldyti.
Organizacijos atstovai aiškino valdžios sprendimus vertinantys kaip gyventojų „segregaciją bei diskriminavimą“ ir konstitucinių vertybių laužymą. Apie tokį žodžio laisvės ribojimą, kaip dabar, nebuvo kalbama.
Šie protestai buvo suplanuoti iki gruodžio 22-osios. Kaip tuomet BNS sakė Šeimų sąjūdžio atstovas Algimantas Rusteika, prie Seimo masinių protestų neplanuojama. Nepaisant to, baiminantis rugpjūčio riaušių pasikartojimo, teritorija aplink Seimą buvo atribota tvoromis, pakabinta STOP juosta.
Taip pat skaitykite: Prie Seimo – ilgo „maršininkų“ protesto pradžia: rūmai aptverti, žmonių vos keletas
Nuotrauką, kuria dalijamasi „Facebook“ kaip priešingybe pastaruoju metu vykstantiems mitingams, 2021 m. gruodį padarė tuometis BNS fotografas Irmantas Gelūnas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įraše sugretinti du skirtingi įvykiai - pastaruoju metu prie Seimo rengiami taikūs protesto mitingai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, nukreipti prie LRT valdymo politizavimą, ir 2021 m. vykę protestai prieš pandemijos ribojimus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
