Vakarus apkaltino nacizmu
Įrašą apie tai lapkričio 22 d. paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.
„JT organizacijoje įvyko balsavimas dėl nacizmo net kokioje formoje (parapijinio nacionalizmo, sionizmo, šaulių „patriotizmo“, landsberginės rusofobijos, ukrobanderizmo ar lenkiško pilsudskizmo) pasmerkimo.
Pažiūrėkite, kas iš „laisvojo, demokratiško, nacistinio“ JAV-JK-ES-NATO bloko atsisakė pasmerkti savo natūralią mizantropišką nacistinę ideologiją“, – rašė jis.
Mes remiame ir skatiname konstruktyvią diskusiją pasaulinio neonacizmo ir antisemitizmo augimo kontekste. Ši rezoliucija, priešingai, piktnaudžiauja šia darbotvarke ir toliau selektyviai bei iškreiptai pabrėžia klausimus, kurie iš esmės toli gražu nėra kova su rasizmu ir diskriminacija.
Internauto žodžiais, rezoliucija buvo paprasta: pasmerkti nacizmo, sionizmo, neonacizmo ir visų šiuolaikinio „aukštesnės rasės“ formų šlovinimą“.
Toliau Facebook“ vartotojas išdėstė: „Štai rezultatas:
- Globaliniai Pietūs: Balsavo „TAIP“
- Rusija, Kinija, Indija, Brazilija: TAIP
- Europos Sąjunga, JAV, JK, Kanada, Australija, Japonija: NE
Karas Ukrainoje yra JAV-JK-ES-NATO Melo ir Blogio imperijos dar vienas bandymas atgaivinti nacizmą vardan Vakarų nacistinės ideologijos triumfo visame pasaulyje, dar vienas bandymas išsikovoti lebensraumą (vok. teritoriją, kurios žmonių grupei, tautai ar valstybei, jos manymu, reikia natūraliam vystymuisi) Vakarų kryžiuočių imperijai, dominuoti pasaulyje su „išskirtinės“ Vakarų rasės pranašumo virš viso pasaulio tautų ir rasių su ta amžina Vakarų merkantiline idėja – tik Vakarai turi teisę klestėti visų pasaulio tautų sąskaita, tik anglosaksų, vakarų europiečių „baltieji sahibai“, „baltieji žmonės“ turi teisę plėšti, žudyti, naikinti ir tokiu parazitiniu būdu gyventi prabangoje.
Vis daugiau pasaulio valstybių sako „ne“ Vakarų pasaulio nacizmui, o Rusija vėl viena gina planetą nuo Vakarų nacizmo vergovės.“
Šis „Facebook“ vartotojas jau ne kartą yra skelbęs prorusiškų ir antiukrainietiškų komentarų, apie juos rašė ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Grobuonimi išvadintas Putinas rado užtarėjų Lietuvoje: kiek iš tiesų karų jis pradėjo?
Taip pat skaitykite: Visi įrodymai patvirtina Rusijos vaidmenį MH17 reiso lėktuvo katastrofoje, bet yra tuo vis dar netikinčių
Taip pat skaitykite: Ar NATO vadovas išties patvirtino, kad Ukrainos narystė NATO nebesvarstoma?
Tokia rezoliucija tikrai buvo priimta, bet jos turinys ir balsavimo rezultatai interpretuojami klaidingai.
Pasigyrė ir ministerija, ir TASS
„Facebook“ vartotojas paskelbė žemėlapį, kuriame daugiau nei pusė valstybių įvairiuose žemynuose pažymėtos žaliai – kaip balsavusios už rezoliuciją. Absoliuti dauguma Europos šalių, JAV, Kanada, Australija nuspalvintos raudonai – jos dokumentui nepritarė.
Šiuo žemėlapiu su įvairiais komentarais dalijamasi ir kitur internete. Nors iš jo ir kai kurių lydinčių frazių daugelis Vakarų valstybių atrodo nekaip – nepritariančios nacizmo šlovinimo draudimui, toks vertinimas yra klaidingas. Balsavimo rezultatams suprasti reikalingas kontekstas.
80-osios JT Generalinės Asamblėjos Socialinių, humanitarinių ir kultūrinių klausimų komitetas, dar vadinamas Trečiuoju komitetu, lapkričio 14 d. priėmė rezoliuciją, kuria kovojama su nacizmo šlovinimu. Jai pritarė 114 valstybių, 52 balsavo „prieš“, 11 susilaikė.
Tai – vos užmaskuotas Rusijos bandymas skleisti savo iškreiptą istorijos versiją, prisidengiant kova su neonacizmu. Daugeliui Europos šalių Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė daugiau represijų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Rezoliucijos „Kova su nacizmo, neonacizmo ir kitų praktikų, kurios prisideda prie šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų kurstymo, šlovinimu“ autorėmis pristatytos 44 valstybės. Iniciatorė buvo viena – Rusija, kurią „prieš“ balsavusios valstybės kaltino taip įgyvendinant savo politinius tikslus.
Dokumente pasmerktas nacizmo ir neonacizmo šlovinimas, buvusių SS narių išteisinimas, nacių eitynės ir kita neonacių bei radikali nacionalistinė veikla, išreikštas susirūpinimas dėl kovotojų su naciais memorialų naikinimo.
Kaip tik toks rezoliucijos turinys išdėstytas Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, naujienų agentūros TASS žinutėje.
Vakarai stojo prieš
Daugelis Vakarų šalių balsavo „prieš“. Jos išreiškė susirūpinimą dėl neįtraukaus teksto ir piktinosi, kad rezoliucija naudojama politinei propagandai, ypač kalbant apie Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Kaip tik tokios nuomonės laikėsi Europos Sąjunga (ES) ir šalys kandidatės Juodkalnija, Albanija, Ukraina, Moldova, Sakartvelas bei Bosnija ir Hercegovina, taip pat – San Marinas.
Prieš pat balsavimą paskelbtame paaiškinime jos pažymėjo kovą su šiuolaikinėmis ekstremistinių ir totalitarinių ideologijų formomis, įskaitant neonacizmą, laikančios prioritetu.
„Mes remiame ir skatiname konstruktyvią diskusiją pasaulinio neonacizmo ir antisemitizmo augimo kontekste, – teigiama pareiškime. – Ši rezoliucija, priešingai, piktnaudžiauja šia darbotvarke ir toliau selektyviai bei iškreiptai pabrėžia klausimus, kurie iš esmės toli gražu nėra kova su rasizmu ir diskriminacija.
Tai – vos užmaskuotas Rusijos Federacijos (RF) bandymas skleisti savo iškreiptą istorijos versiją, prisidengiant kova su neonacizmu. Svarbu prisiminti, kad daugeliui Europos šalių Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė ne laisvę, o tolesnę okupaciją ir išnaudojimą, daugiau represijų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Mes griežtai smerkiame politiškai motyvuotą antinacizmo naratyvo piktnaudžiavimą ir vienareikšmiškai atmetame netikslų bei klaidinantį termino „denacifikacija“ vartojimą siekiant pateisinti Rusijos nežmonišką, žiaurų ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą.
Neonacizmo naudojimas kaip pretekstas teritorinei agresijai pateisinti rimtai kenkia tikriems bandymams kovoti su neonacizmu.
Tai kenkia tikroms pastangoms kovoti su neonacizmu. Taip pat ir rezoliucijos, kuri turėtų spręsti rimtą problemą, pavertimas propagandos ir dezinformacijos priemone. Tęsiantis agresijai prieš Ukrainą, matome, kaip RF ir toliau piktnaudžiauja JT forumais, kad skleistų šį klaidingą naratyvą.“
Panašią poziciją išsakė ir Ukraina, ir Baltijos bei Šiaurės šalys: „Nors ir yra svarbių žodžių apie kovą su rasizmu, šis dokumentas iš esmės turi daug grėsmingesnį kontekstą. Gėda, bet jame bandoma perrašyti istoriją ir sukurti melagingą naratyvą, kuris naudojamas Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą pateisinti. Tikslas – sunaikinti jos demokratinę ir taikią kaimynę, prisidengiant cinišku „denacifikacijos“ šūkiu.
Tą patį argumentą Sovietų Rusija naudojo Baltijos šalių okupacijai pateisinti. Beveik 50 metų trukusi neteisėta okupacija jų tautoms atnešė egzekucijas, represijas, masines trėmimus ir priverstinę rusifikaciją.“
ES narės balsavo „prieš“. Jau po balsavimo jų atstovai komiteto posėdyje pacitavo iš Zambijos kilusios teisės profesorės E. Tendayi, buvusios JT specialiąja pranešėja rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos klausimais, žodžius.
„<…> RF bandė pateisinti savo karinę invaziją ir teritorinę agresiją Ukrainoje tariamu siekiu panaikinti neonacizmą. <…> Neonacizmo naudojimas kaip pretekstas teritorinei agresijai pateisinti rimtai kenkia tikriems bandymams kovoti su neonacizmu.
Specialioji pranešėja griežčiausiai pasmerkia tokį preteksto naudojimą, įskaitant ir neteisėtą Ukrainos suverenios teritorijos pažeidimą bei humanitarinę krizę, kurią sukėlė šis pažeidimas“, – teigė teisininkė.
„Įžeidimas Holokausto aukoms“
Šis balsavimas dėl rezoliucijos buvo ne pirmas. Rusija, ragindama būti budrius dėl šiuolaikinių ksenofobijos formų ir bandymų atkurti Trečiąjį Reichą, jos projektą JT Generalinei Asamblėjai teikė kasmet nuo nuo 2012-ųjų.
Dėl rezoliucijos balsuota ir 2021 m., ir praėjusių metų Generalinėje Asamblėjoje. Jos tekstas nuolat sulaukia kritikos.
„Jungtinės Valstijos ir toliau priešinasi RF manipuliavimui JT sistema siekiant skleisti dezinformaciją, – pernai paskelbė JAV misija organizacijoje. – Ši rezoliucija yra ryškus Rusijos pavyzdys, kaip ji siekia savo šiuolaikinių geopolitinių tikslų, pasitelkdama Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą, kad apšmeižtų šalis, kurios pagrįstai atmeta savo žiauraus Sovietų Sąjungos dominavimo metų šventimą.
Tai dar akivaizdžiau dabar, kai Rusija siekia panaudoti melagingą nacizmo kaltinimą, kad pateisintų savo nesąmoningą nuolatinį žiaurumą prieš Ukrainos žmones.
RF rezoliucija nėra rimtas bandymas kovoti su nacizmu, antisemitizmu, rasizmu ar ksenofobija – visa tai yra pasibjaurėtina ir nepriimtina. Priešingai, Rusijos bandymai panaudoti Holokausto ir Antrojo pasaulinio karo istoriją Rusijos agresijai pateisinti yra įžeidimas Holokausto aukoms ir visiems, kovojusiems prieš nacizmą. Ši rezoliucija yra gėdingas politinis triukas. Tai vos pridengtos pastangos pateisinti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
Nacizmas užima centrinę vietą oficialioje Rusijos istoriografijoje. Antrasis pasaulinis karas, nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų apibūdinamas kaip „didysis patriotinis karas“, perrašomas, anot Prancūzijos dienraščio „Le Monde“, perrašomas manichėjiškai – tokiu būdu, kad regima tik balta arba juoda. SSRS pristatoma kaip tautą, didvyriškai nugalėjusią nacizmą, net jei tai reiškia, kad reikia užmaskuoti tamsiąsias sovietų puses, pavyzdžiui, tūkstančių lenkų karininkų žudynes Katynėje 1940 m. birželį.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Daugelis Vakarų šalių balsavo prieš rezoliuciją, kurią iniciatorė Rusija, anot jų, naudoja politinei propagandai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
