Tos pačios pastabos
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje praėjusią savaitę, kuomet Lietuvą dar spaudė rimtas šaltukas, samprotavo apie visuotinį atšilimą.
„Na štai šalčio rekordai, tačiau edukuotiems toliau kalbama apie atšilimą, tirpstančius ledynus iškastinio kuro deginimą, šiltnamio efektą ir t.t.“, – dvejodamas dėl klimato kaitos rašė internautas.
Panašūs apmastymai ir melaginga informacija apie orus socialiniuose tinkluose pasirodo gana dažnai. 15min neseniai patikrino keletą tokių teiginių.
Taip pat skaitykite: Gąsdindami persistengė: prognozuoja speigą, kuris Lietuvoje būtų neįmanomas
Taip pat skaitykite: Pamirštos fizikos pamokos: kodėl kaitinama sniego gniūžte netirpsta ir juoduoja?
Taip pat skaitykite: Internautas tiksliai nuspėjo gausų sniegą, bet jo kilmę „rado“ sąmokslo teorijoje
Orai Lietuvoje
Pirmoji vasario pusė Lietuvoje buvo daug šaltesnė nei daugiametė norma. Anot „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos), pirmąją mėnesio dalį 13 dienų Vilniuje ir visos 16 dienų Klaipėdoje buvo šaltesnės už 1991-2020 m. vidurkį.
Vasario 2 d. buvo užfiksuota žemiausia temperatūra per beveik 30 metų – Šeduvoje temperatūra nukrito iki -34,3 °C.
Meteorologų teigimu, dėl šiltėjančio klimato speigas (temperatūra, žemesnė nei -30 °C) dabar pasitaiko gerokai rečiau nei praeityje. Iki šių metų žiemos pastarąjį kartą speigas buvo užfiksuotas tik 2012 m. vasario 5 d.
Turimi duomenys rodo, jog seniau Lietuvoje speigai pasitaikydavo gerokai dažniau ir būdavo fiksuojami kas keletą metų.
Verta pažiūrėti ir į vasaros orus. Pavyzdžiui, liepos 3 d. buvo išmatuotas naujas šios dienos aukščiausios temperatūros rekordas – Druskininkuose oras įkaito iki +35,6 °C. Tai buvo aukščiausia užfiksuota oro temperatūra per 6 metus.
Apskritai praėjusių metų vasara buvo vėsiausia nuo 2017 m. Tačiau 2024-ųjų vasara buvo ketvirta šilčiausia Lietuvoje per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Šilčiau buvo tik 2021 m., 2010 m. ir 2002 m. Globaliai 2023 m. buvo šilčiausi nuo stebėjimų pradžios.
Svarbu tai, jog šie rekordiniai speigai ir karščiai neįrodo, jog klimato kaita neegzistuoja.
Fiksuojant speigą Lietuvoje, meteorologai ragino neapsigauti dėl pavienių šalčio bangų.
„Esant šaltiems orams neretai pasigirsta kalbų, jog klimato atšilimas kažkur pradingo. Vis dėlto nereikėtų apsigauti matant už lango net ir labai šaltus orus.
Globali temperatūra šiuo metu ir toliau išlieka aukšta. Žiūrėkime į pasaulį šiek tiek plačiau ir kiekvienas šaltų orų laikotarpis neatrodys kaip naujo ledynmečio pradžia“, – pabrėžė jie.
Kas lėmė tokius orus?
Klimatologas Arūnas Bukantis 15min paaiškino, kad temperatūrų svyravimus lemia atmosferos cirkuliacija.
„Šią žiemą turėjome labai galingą anticikloną iš Sibiro, kuris atslinko sausio mėnesį, o kartu su juo atslinko ir šaltos oro masės. Po to dar susidarė anticiklonas virš Skandinavijos, kuris taip pat buvo užpildytas arktiniu šaltu oru, – štai tokie procesai ir lėmė šią žiemą.
Ankstesnėmis žiemomis dažniau vyravo oro masių pernaša iš vakarų ir pietvakarių. Dėl to būdavo šiltesnių oro masių iš Atlanto vandenyno ar Viduržemio jūros regiono, todėl temperatūra sausio ir vasario mėnesiais būdavo gerokai aukštesnė – neretai net teigiama“, – 15min komentavo A.Bukantis.
Meteorologas Gytis Valaika savo ruožtu pastebėjo, kad gruodis buvo labai šiltas.
„Šis gruodis pasižymėjo šilumos anomalija – jis buvo ketvirtu šilčiausiu gruodžiu per visą stebėjimų istoriją, o žmonės jau spėjo tai pamiršti. Iš tikrųjų meteorologinė žiema šiais metais prasidėjo tik gruodžio gale“, – 15min komentavo G.Valaika.
Oras ir klimatas – du skirtingi dalykai
Kaip teigia JAV kosmoso agentūra NASA, bet kuriais metais gali pasitaikyti šalčių, pūgų ar speigo. Kad Žemė šyla, tai nereiškia, jog daugiau niekada nesnigs ar nebus šalnų. Tai reiškia, kad laikui bėgant tai vyks rečiau.
Taip pat skaitykite: Viduržiemį atšalo, reiškia, klimatas nesikeičia? Ką apie tai sako mokslininkai
Taip pat skaitykite: Vietoj daržo – Kalėdų eglutės paieškos: tokie gegužės pokštai mokslininkų nestebina
NASA paprastai paaiškina skirtumus tarp klimato bei oro ir kodėl tai yra du skirtingi dalykai.
Oras – tai kasdien vykstantys reiškiniai: temperatūros pokyčiai, debesys, lietus, sniegas ir t.t. Jis yra labai nenuspėjamas.
Klimatas – tai, ką gauname sudėję visus orų duomenis ir nustačius, kas juos sieja. Tai gali būti vertinama kas sezoną ar ilgesnį laiko tarpą. Pavyzdžiui, vasarą paprastai būna karščiau, o žiemą – vėsiau. Kai kurios vietovės sulaukia daug lietaus, o kitos – ne.
Dėl to pasitelkti oro reiškinius, pavyzdžiui, speigą, bandant įrodyti, kad visuotinis atšilimas neegzistuoja, yra klaidinga.
Žemės klimatas keičiasi ir daro įtaką planetos temperatūrai, orų modeliams bei vandenynams. Nagrinėdami pastarųjų 100 metų Žemės temperatūrą, mokslininkai mato, kad ji kyla. Tai reiškia, kad daugiau dienų ir naktų yra karštesnės nei anksčiau.
Tačiau tai nereiškia, kad niekada nebus šaltų orų, jų rekordų, speigo, pūgų ir t.t.
Be to, planetai šylant, ore gali susikaupti daugiau drėgmės. Dėl to gali iškristi gausesnis nei įprasta sniegas ar lietus. Taip pat gali keistis ir lietaus ar sniego pasiskirstymo vietos – dėl to kai kuriose vietose sniego iškrenta daugiau nei anksčiau.
Ekstremalūs orai niekur nedings
Nors apskritai yra matoma aiški atšilimo tendencija, ir toliau pasitaikys rekordinių karščių ir šalčių.
Daugelis tyrimų parodė, kad ekstremalių šalčių skaičius aiškiai mažėja dėl visuotinio atšilimo, kaip ir buvo prognozuojama mokslininkų. Ne taip seniai buvo pastebėta, kad didelėje JAV, Europos ir Šiaurės Rytų Azijos dalyje, nors šalto oro reiškinių skaičius mažėja, neatrodo, kad jų intensyvumas mažėtų atitinkamai.
Taigi, nors ateityje galima tikėtis mažiau tokių ekstremalių reiškinių, daugelyje regionų vis tiek reikėtų jiems pasirengti, perspėja klimato mokslų profesorius Mathew Barlowas.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad klimato kaita gali turėti įtakos ekstremaliems šalčio reiškiniams, nes atšilimas Arktyje didina tikimybę, kad šaltas poliarinis oras gali slinkti į pietus.
Kaip 15min anksčiau pasakojo meteorologas Gytis Valaika, dažniausiai mūsų klimate šiuo metu pasitaiko šilumos, o ne šalčio anomalijų.
Oro anomalija yra nuokrypis nuo vidutinės reikšmės. O vidutinė reikšmė dabar visame pasaulyje skaičiuojama vienodam laikotarpiui – 30-čiai metų, pavyzdžiui, 1991-2020 metų laikotarpiui.
Pasak G.Valaikos, negalima nei teigti, nei neigti, kad oro anomalijų daugėja, o orai visada buvo sunkiai prognozuojami.
Pasak A.Bukančio, ekstremalūs orų reiškiniai dažnėja visame pasaulyje, ir Lietuva čia nėra išimtis – turime staigius temperatūros svyravimus šaltuoju metų laiku, kai per kelias dienas temperatūra gali pasikeisti daugiau kaip 20 laipsnių, ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais.
„Dažnesnės tampa stiprios liūtys, škvalai, viesulai. Taip pat vis dažniau pasitaiko sausros ir karščio bangos, kai temperatūra pakyla aukščiau +35 laipsnių. Žiemą taip pat dažniau fiksuojame stipresnes šlapdribas, sniego ar lietaus epizodus. Pavasarį Lietuvą vis dar neretai pasiekia šaltos oro masės, dėl kurių būna ilgos ir stiprios šalnos“, – komentavo klimatologas.
Pasak A.Bukančio, tokie reiškiniai susiję su chaotiška atmosferos cirkuliacija, kurią stipriai veikia temperatūros anomalijos vandenynuose – jos keičia slėgio lauką ir lemia netikėtus oro masių judėjimus.
Anot meteorologo G.Valaikos, klimato reiškinių, keliančių susirūpinimą orų ekspertams, yra įvairių ir jų tik daugėja. Pagrindiniai reiškiniai – smarkus lietus ir vėjas.
A.Bukantį labiausiai nustebinęs pastarųjų metų reiškinys buvo ilgalaikiai sausrų laikotarpiai 2023 ir 2025 metais. G.Valaiką labiausiai nustebinęs reiškinys buvo stambi kruša, kuomet ledėkai siekė net apie 7 cm.
Galutinis verdiktas – žiema šiltės
Pasak abiejų ekspertų, matoma aiški tendencija – žiemos tampa daug šiltesnės. Dabar vidutinė temperatūra yra kur kas aukštesnė negu buvo XX a.
„Tokių šalčių kaip šiemet neturėjome jau labai seniai. Pavyzdžiui, šaltesnis už šių metų sausį buvo tik 2010 m., o prieš tai – dar 1987-aisiais“, – pasakojo klimatologas A.Bukantis.
Klimatologas A.Bukantis prognozuoja, kad nepaisant to, jog klimatas šyla, o vasaros darosi karštesnės, trumpalaikių šalčio įsiveržimų vis tiek pasitaikys: „Nereikia įsivaizduoti, jog visos žiemos bus vienodai šiltos ir be jokių šalčio epizodų. Tokie atšalimai gali trukti kelias savaites ar net mėnesį ir yra neišvengiami, nors pasitaiko gana retai – maždaug kartą per 10–15 metų.“
Pasak A.Bukančio, ir vasaromis dažniau kartosis karščiai, sausros, škvalai, krušos. Taip pat pavasarinės šalnos, kurios išliks vienu pavojingiausių reiškinių Lietuvos teritorijoje.
Pasak G.Valaikos, pastaraisiais metais dauguma žiemų buvo labai šiltos arba šiltos. „Reikia nusiteikti, kad gali pasitaikyti ir labai šaltų laikotarpių, bet vyraujanti tendencija vis tiek yra šiltėjančios žiemos. Žmonės kartais pyksta: „lapkritį sakėt, kad žiema bus šilta.“ Tendencijos tai ir rodo, bet vis tiek išlieka tikimybė, kad pasitaikys labai šaltas mėnuo – ji nėra nulinė“, – sakė meteorologas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Klimatas ir oras yra skirtingi dalykai. Tai, kad kartais pasitaiko šaltų orų ar speigo atvejų, nereiškia, jog klimatas nešiltėja. Mokslininkų per daugelį metų surinkti duomenys rodo, jog klimatas šiltėja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
