Kodėl nepadeda valia
„Konkrečiai dėl priklausomybės nuo cukraus žmonės kreipiasi retai, dažniausiai problema atrandama, kai jie nori numesti svorio, nes manoma, kad tai valios klausimas ir specialistas čia nelabai padės. Iš tiesų priklausomybę nuo cukraus turintis žmogus nebūtinai turi antsvorį, bet per didelis cukraus vartojimas, žinia, sukelia begalę kitų simptomų ir yra daugybės pavojingų ligų rizikos veiksnys.
Pirmiausia noriu pabrėžti, kad priklausomybė nuo cukraus tikrai egzistuoja, tai tikras dalykas, pasireiškiantis fiziologiškai. Cukrus pradeda valdyti žmogaus gyvenimą. Tačiau labai svarbu žmogui suprasti, kad tai ne jo kaltė, kad jis turi priklausomybę nuo cukraus. Cukraus poreikį mes paveldėjome evoliuciškai, nes pirmykščiais laikais žmonės, radę saldžių vaisių, turėdavo jų prisivalgyti tiek, kiek telpa, kad sukauptų energijos atsargų periodams, kai maisto nebus“, – aiškino pašnekovė.
Priklausomybė nuo cukraus tikrai egzistuoja, tai tikras dalykas, pasireiškiantis fiziologiškai.
Žmonės, turintys šios formos priklausomybę, pasakoja šokiruojančias istorijas apie tai, kad paragavę nedidelį pyrago ar saldainį, jie negali sustoti ir sušveičia visą pyragą, tortą ar saldainių dėžę. Vėliau jaučiasi blogai ne tik fiziškai, bet ir aplanko moralinės pagirios, tačiau jeigu nusprendžia nebevartoti cukraus, netenka jėgų, krenta darbingumas, sunku susikaupti, prasideda kūno skausmai, nuotaikų svyravimai.
Jie gyvena nuolatinėje kovoje, kaip nesuvalgyti ko nors saldaus, bet jeigu namuose jokių saldumynų nėra, apima didžiulis nesaugumo jausmas. Kaip alkoholikas keliauja naktį pirkti alkoholio, taip priklausomybę nuo cukraus turintis žmogus naktį gali važiuoti pirkti saldumynų.
