2026-01-16 09:00

Kankina lėtinis skausmas ir nuovargis? Patarė, kaip jį valdyti

Fibromialgija – tai lėtinė skausmo būklė, kuriai būdingas išplitęs viso kūno skausmas, padidėjęs raumenų ir minkštųjų audinių jautrumas bei nuolatinis nuovargis. Su šiais simptomais gyvenantys pacientai neretai, baimindamiesi dar labiau pabloginti savo savijautą, visiškai atsisako fizinio krūvio.
Lėtinis skausmas
Lėtinis skausmas / Shutterstock nuotr.

Tačiau tai ne visada teisingas sprendimas, rašo „Everydayhealth“.

Tiesa, gydytojai pabrėžia, kad sunku pateikti universalių patarimų, kaip valdyti fibromialgijos skausmą ir nuovargį, nes ši būklė kiekvieną žmogų veikia skirtingai. „Kai kurie žmonės gali dirbti po 80 valandų per savaitę, o kiti apskritai nepajėgia funkcionuoti. Ir visa tai vadinama fibromialgija“, – sako dr. Daniel Arkfeld, reumatologas iš Pietų Kalifornijos universiteto klinikos Los Andžele.

Vis dėlto yra keletas plačiai pritaikomų patarimų, galinčių padėti gyventi su fibromialgija – jie padeda sumažinti ar nukreipti dėmesį nuo skausmo ir nuovargio bei kuo geriau išnaudoti turimą energiją. Štai pagrindinės fibromialgijos ir fizinio aktyvumo taisyklės.

Klausykitės savo kūno

Žmonės, sergantys fibromialgija, dažnai neturi tokios pačios energijos atsargos kasdienėms užduotims atlikti, ypač jei nuovargį lydi stiprėjantis skausmas.

Dr. D.Arkfeld siūlo į energiją žiūrėti kaip į greitai išeikvojamą resursą.

„Jei žmogus per dieną turi 10 energijos „dėžučių“, o iš jo reikalaujama sunaudoti 20, jis bus chroniškai pavargęs“, – aiškina jis.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiasi jūsų kūnas, o ne ignoruoti pirmuosius nuovargio ženklus. Juos gali lydėti stipresnis viso kūno skausmas, sunkumai susikaupti ar prastesnė nuotaika.

Kalbant apie fibromialgijos nuovargį, gali būti įsitraukę sudėtingi smegenų procesai. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 138 fibromialgija sergantys žmonės, MRT tyrimais nustatyta, kad mažesnis gumburo (talamuso) tūris ir didesnė dešinioji apatinė smilkinio žievė buvo susiję su didesniu nuovargio intensyvumu.

Shutterstock nuotr./Lėtinis skausmas
Shutterstock nuotr./Lėtinis skausmas

Nebandykite „ištempti per jėgą“

Kad ir kokį fibromialgijos skausmo lygį patiriate, tai nebūtinai yra tai, su kuo tiesiog privalote susitaikyti.

„Yra daug būdų, kaip galima padėti nuo skausmo, priklausomai nuo jo priežasties“, – sako dr. D.Arkfeld, paminėdamas vaistus, kokybišką miegą ir hormonų ar maistinių medžiagų trūkumo korekciją.

Jei bandysite ignoruoti skausmą ir „stumti save“ pirmyn, galite tik dar labiau sustiprinti ir skausmą, ir nuovargį. Kur kas geriau susikurti savipriežiūros planą, kurio tikslas – mažinti simptomus, ir nespausti savęs tada, kai kūnas aiškiai siunčia signalus sustoti.

Išnaudokite turimą energiją

Sergant fibromialgija svarbu žinoti, kuriuo paros metu jaučiatės energingiausi ir patiriate mažiausiai skausmo – kai kuriems tai būna rytais. Tai padeda planuoti veiklas ir atlikti svarbiausius darbus.

Tai taip pat gali reikšti, kad struktūruotus fizinius pratimus verta atlikti tomis dienomis ar tuo metu, kai energijos lygis yra aukštesnis.

„Nuovargio valdymas reiškia neperkrauti savęs, bet ir nebūti pernelyg pasyviam“, – sako dr. D.Arkfeld. Kuo aktyvesni esate tada, kai galite, tuo daugiau energijos ilgainiui turėsite. Be to, atlikti darbai gerina savijautą ir psichologinę būklę, o tai sergant fibromialgija yra itin svarbu.

Neignoruokite psichikos sveikatos

Depresijos ir nerimo gydymas yra laikomas neatsiejama fibromialgijos gydymo dalimi, o ne atskira problema. Taip yra ir todėl, kad kai kurie antidepresantai yra patvirtinti fibromialgijos gydymui, pavyzdžiui, duloksetinas, milnacipranas ir pregabalinas.

Dr. D.Arkfeld taip pat pažymi, kad daugelis fibromialgija sergančių žmonių yra ypač jautrūs antidepresantų šalutiniam poveikiui, net vartodami mažas pradines dozes. Todėl labai svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris turi patirties dirbant su fibromialgijos pacientais.

Psichoterapija taip pat gali būti labai naudinga. Vienas dažniausiai taikomų metodų – kognityvinė elgesio terapija – laikomas vienu pagrindinių fibromialgijos gydymo komponentų, padedančių atpažinti neigiamas mintis ir veiklas, kurios gali bloginti simptomus.

Shutterstock nuotr./Miegas
Shutterstock nuotr./Miegas

Pasirūpinkite kokybišku miegu

Miegas fibromialgija sergantiems žmonėms dažnai kelia ypatingų sunkumų, nes prastas miegas gali būti ir skausmo priežastis, ir jo pasekmė.

„Gilaus miego metu išsiskiria daug neurocheminių medžiagų“, – sako dr. D.Arkfeld. Jos labai svarbios skausmui ir nuovargiui mažinti. „O nutrūkęs miegas, atrodo, smarkiai paaštrina skausmą“, – sako gydytojas.

Norint pagerinti miego kokybę, rekomenduojama prieš miegą vengti stimuliuojančių veiklų, įskaitant elektroninius įrenginius, ir laikytis reguliaraus miego grafiko.

Sauliaus Čirbos nuotr./Mankšta
Sauliaus Čirbos nuotr./Mankšta

Sportuokite atsargiai

Fizinis aktyvumas yra svarbus sergant fibromialgija, tačiau nemažiau svarbu realistiškai vertinti savo galimybes. „Veiklas reikia didinti palaipsniui, nes per didelis krūvis gali sukelti paūmėjimą ir nublokšti atgal“, – sako dr. D.Arkfeld.

Vienas iš būdų saugiai progresuoti – dalyvauti palaipsnio fizinio krūvio programoje, kurioje specialistas padeda per laiką stiprinti jėgą ir ištvermę. Aerobinių pratimų programų apžvalga parodė, kad jos gali padėti sumažinti skausmą, nuovargį, sustingimą ir pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Kita apžvalga parodė, kad fizinio aktyvumo programos vidutiniškai veiksmingai mažina nuovargį ir gali šiek tiek pagerinti miego kokybę, o meditaciniai pratimai (pavyzdžiui, sąmoningumo ar kvėpavimo praktikos) padeda geriau miegoti.

Ieškokite pagalbos ir palaikymo

Sergant fibromialgija labai svarbus glaudus ryšys su gydytoju. Net jei iš išorės atrodote visiškai sveiki, giliau slypi daug problemų. Pavyzdžiui, daugelis fibromialgija sergančių pacientų turi sumažėjusią skydliaukės hormonų funkciją, tačiau ne visada iš karto aišku, kada reikalingi tokie tyrimai. Todėl svarbu, kad gydytojas surinktų išsamią ligos istoriją ir atliktų nuodugnų ištyrimą.

„Reikia įtraukti pacientą, jį pažinti ir sukurti pasitikėjimą. O tai gali užtrukti mėnesius“, – sako dr. D.Arkfeld.

Nemažiau svarbus ir artimųjų palaikymas. Jei įmanoma, verta atvirai pasidalyti su šeimos nariais ar draugais tuo, ką išgyvenate – nes šie simptomai dažnai nematomi iš šalies.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą