A. Mickevičius, Ievos Viltrakytės, „Vilnelės“ klinikų gydytojos psichiatrės, vedamoje sveikatos tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“, pasakoja, kaip stresas keičia mūsų virškinimo sistemą ir kodėl, kad užtikrintume gerą fizinę bei psichinę sveikatą, svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir pasirūpinti savo emocijomis, rašoma klinikos pranešime žiniasklaidai.
Žarnyno ir smegenų ryšys
„Kiekvienas žmogus, patirdamas stresą, gali pajusti, kaip reaguoja jo žarnynas“, – sako A. Mickevičius, paaiškindamas, kad žarnynas ir smegenys, nors ir fiziškai nutolę vienas nuo kito, yra glaudžiai susiję.
„Žarnynas turi daugiau nervų ląstelių nei kai kurios kitos kūno dalys ir gali veikti beveik autonomiškai, tačiau jis taip pat glaudžiai bendrauja su smegenimis, todėl visa, kas vyksta mūsų galvoje, turi įtakos žarnynui“, – teigia gydytojas. Šis ryšys, vadinamas „gut-brain axis“ arba žarnyno ir smegenų ašimi, paaiškina, kodėl stresas dažnai pasireiškia kaip virškinimo problemos.
Gydytojas pabrėžia, kad žarnynas nėra tik maisto perdirbimo sistema – jis yra tiesiogiai susijęs su mūsų emocine būsena ir turi didelės įtakos mūsų nuotaikai. „Žarnynas yra mūsų „antrasis smegenų centras“, nes jis gamina daugelį hormonų ir neurotransmiterių, kurie reguliuoja mūsų emocijas, tokius kaip serotoninas ir dopaminas“, – sako A. Mickevičius.
Tai paaiškina, kodėl žmogus, patiriantis stresą, dažnai jaučia diskomfortą žarnyne. Žarnynas reaguoja į psichinę būseną, o tai gali sukelti uždegimą ir įvairius virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad šis ryšys yra dvišalis. „Kai mūsų žarnynas yra nesveikas – pavyzdžiui, jei jame yra uždegimų, disbiozė (mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas) arba sutrikus virškinimo funkcijoms, tai gali paveikti mūsų emocijas – sukelti depresyvią nuotaiką, nerimą ar dirglumą“, – paaiškina A. Mickevičius.
Tai rodo, kad mūsų kūnas ir protas veikia kaip viena sistema, ir bet kokie sutrikimai gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Gydytojas taip pat teigia, kad žarnynas ir smegenys „bendrauja“ nuolat ir yra tarsi tarpusavyje priklausomi. Kuo daugiau streso patiriame, tuo labiau žarnynas pradeda reaguoti į šiuos emocinius pokyčius, o tai sukelia naujų fizinių problemų, kurios dar labiau pablogina psichinę būklę. Pavyzdžiui, žmonės, patiriantys nuolatinį stresą ar nerimą, dažnai kenčia nuo virškinimo problemų, tokių kaip pilvo pūtimas, refliuksas ar nemalonus deginimo jausmas skrandyje.
Kaip stresas veikia mūsų virškinimą
A. Mickevičius išskiria, kad žarnynas reaguoja į streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – padidėjimą organizme, kas tiesiogiai paveikia jo gebėjimą atlikti savo funkcijas.
„Stresas suaktyvina mūsų autonominę nervų sistemą, dėl ko žarnynas pradeda veikti chaotiškai – sutrinka maisto judėjimas per virškinimo sistemą, todėl atsiranda simptomų, tokių kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, rėmuo, refliuksas“, – paaiškina gydytojas.
Jis pabrėžia, kad šie simptomai ne tik pablogina virškinimo funkcijas, bet ir tiesiogiai veikia žmogaus emocinę būklę. Nuolatinis stresas, sukeliantis virškinimo sutrikimus, sukelia ilgalaikį diskomfortą ir nerimą, o tai gali vesti į emocines problemas, tokias kaip depresyvi nuotaika ir nerimas. A. Mickevičius taip pat pastebi, kad žmonės, kurie ilgą laiką neigia šį ryšį, imasi pasikliauti tik vaistais, pamiršdami, kad tik išsprendę tiek fiziologinius, tiek emocinius veiksnius, galės pasijusti geriau.
Gydytojas pažymi, kad emocinės problemos nėra tik šiuolaikinės visuomenės bruožas. Anksčiau žmonės taip pat turėjo rūpesčių, tačiau šiuolaikinė gyvenimo rutina, su greitu tempu ir nuolatiniu spaudimu, dažnai sukelia daugiau streso.
„Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, dažnai kovoja su stresu dėl gyvenimo tempo, darbo spaudimo ar asmeninių santykių rūpesčių. Iš tiesų didžiąją dalį pacientų, kurie kreipiasi dėl virškinimo sutrikimų, sudaro žmonės, turintys ir emocinių sunkumų“, – sako A. Mickevičius.
Svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip
A. Mickevičius nurodo, kad daugelis žmonių klaidingai mano, jog mityba yra svarbiausias veiksnys lemiantis žarnyno sveikatą.
„Dažnai pacientai klausia apie populiarias dietas, pavyzdžiui, apie protarpinį badavimą ar kitas priemones, pavyzdžiui, acto vartojimą, kurios, jų manymu, gali pagerinti virškinimą. Tačiau svarbiau ne tai, ką mes valgome, bet kaip ir kada mes valgome“, – sako gydytojas. Mitybos režimas, subalansuotas valgymas, valgymo laiko kontrolė ir nuoseklumas yra tai, kas užtikrina žarnyno sveikatą ir gerą virškinimą.
„Ne mažiau svarbu rūpintis tuo, kaip mes valgome: ar valgome reguliariai, ramiai, be streso, ar skubame, valgome greitai, tai taip pat turi didelės įtakos virškinimo procesams“, – pabrėžia A. Mickevičius.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į mitybos svarbą kovojant su stresu.
„Mityba, kurioje gausu vitaminų, mineralų ir gerųjų riebalų, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką, nes tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, žuvys, turinčios omega-3 riebalų rūgščių, vaisiai ir daržovės, kurios yra pilnos antioksidantų – turi teigiamą poveikį nervų sistemai“, – sako A. Mickevičius.
Svarbiausia yra sukurti sveiką mitybos režimą, kuriame maistas būtų ne tik tinkamas, bet ir subalansuotas pagal individualius poreikius.
Protarpinis badavimas ir actas: kas iš tikrųjų veikia?
„Vis daugiau žmonių domisi įvairiais mitybos „stebuklais“, tokiais kaip protarpinis badavimas ar reguliarus acto gėrimas“, – sako A. Mickevičius, paaiškindamas, kad, nors kai kurie iš šių metodų gali turėti tam tikrų privalumų, jie ne visiems tinka.
„Actas, ypač jei jis vartojamas per daug, gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir pabloginti virškinimo sistemos veiklą“, – įspėja gydytojas. Be to, jis nurodo, kad nors protarpinis badavimas gali padėti kai kuriems žmonėms reguliuoti svorį, jis gali būti nepageidaujamas, jei žmogus jau patiria stresą arba turi virškinimo problemų.
Tuo pačiu metu, A. Mickevičius pabrėžia žarnyno mikrobiotos svarbą. „Mikrobiota – tai milijonai mikroorganizmų, gyvenančių mūsų žarnyne, ir jų pusiausvyra turi tiesioginį poveikį mūsų emocinei ir psichinei būklei“, – sako gydytojas.
Jei norime mylėti savo mikrobiomą, svarbu – mažiau griežtų taisyklių ir streso, daugiau natūralumo.
