Apie tai, kaip pakeisti savo kasdienius įpročius sveikesniais ir ką turėtume dažniau valgyti, kad sustiprintume tiek kūną, tiek psichiką, sveikatos specialistai kalbasi I.Viltrakytės vedamoje sveikatos tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“.
Judėjimas – kaip dantų valymasis
„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas fizinis aktyvumas turėtų būti rutina, kurios net nepastebime – kaip kasdienis dantų valymasis. Taip, kaip nesusimąstome apie tai, jog kiekvieną dieną prausiamės, taip turėtume įprasti judėti“, – sako prof. A. Emeljanovas.
Deja, statistika rodo, kad vis daugiau žmonių, netgi vaikų, nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. „Dabartiniai vaikai yra 15 proc. silpnesni nei jų tėvai, kai jie buvo vaikai. Tai yra labai neraminanti tendencija“, – kalba sveikatos specialistas. Žmonių fizinis pajėgumas nuosekliai mažėja, o šis nuosmukis turi didelės įtakos tiek kūno sveikatai, tiek psichikos būklei.
Svarbu tai, kad nuo fizinio aktyvumo priklauso mūsų psichikos sveikata. Tyrimai rodo, kad judėjimas tiesiogiai veikia mūsų nuotaiką, emocinę būklę ir protinę veiklą.
„Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata yra neatsiejami. Pavyzdžiui, jei vaikas sportuoja, jis du kartus mažiau linkęs į depresines nuotaikas ir emocines problemas“, – teigia A. Emeljanovas. Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina ir socialinius ryšius, padeda jaustis saugiai ir gerina bendrą savijautą.
„Jeigu mes išlaikome savo kūną fiziškai aktyvų, mūsų smegenys gauna daugiau deguonies ir kraujo, o tai fiziologiškai lemia geresnę nuotaiką ir protinę veiklą. Taigi, kuo aktyvesni esame, tuo geriau veikia mūsų smegenys ir psichika“, – pabrėžia jis.
Vien pasivaikščiojimas daro stebuklus
A. Emeljanovas sako, kad, norint iš karto pastebėti fizinio aktyvumo naudą psichinei sveikatai, užtenka išeiti pasivaikščioti. Ypač, kuomet patenkama į stresinę situaciją, įvyksta konfliktas, supykstate.
„Apėmus stresui, pykčiui ar nerimui, apsiaukite batus, apsivilkite striukę ir išeikite pasivaikščioti. Po 15–20 minučių pajusite, kad jūsų problema nebeatrodo tokia didelė, nurimote ir nuotaika pasitaisė. Pasivaikščiojimas yra puikus būdas atstatyti psichinę pusiausvyrą“, – teigia jis.
Anot sveikatos eksperto, bet koks judėjimas aktyvuoja dopamino gamybą ir suteikia daugiau pozityvios energijos. Taigi, šis paprastas veiksmas gali ne tik pagerinti nuotaiką, bet ir išvalyti mintis.
„Manyčiau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių renkasi pasivaikščiojimus ar bėgiojimą kaip būdą atsipalaiduoti ir susigrąžinti psichinę pusiausvyrą“, – teigia jis.
Kodėl jėgos treniruotės būtinos
Vis dėlto, siekiantiems gyventi kuo ilgiau ir kuo sveikesnį gyvenimą būtinas ir raumenų stiprinimas. Profesorius paaiškina, kad su amžiumi raumenų masė mažėja, o tai didina įvairių ligų, tokių kaip: širdies ligos, vėžys ir net insultas, riziką.
„Jei neatliekame jėgos treniruočių, raumenų nykimas gali prasidėti jau sulaukus 30 metų“, – pabrėžia jis.
Jėgos treniruotės padeda atitolinti šį procesą, gerina bendrą kūno būklę ir mažina amžėjimo pasekmes.
„Raumenų sveikata tiesiogiai susijusi su ilgaamžiškumu. Tie, kurie stiprina savo raumenis, gyvena ilgiau ir sveikiau. Tai ypač svarbus moterims, nes jų raumenų masė yra mažesnė nei vyrų“, – sako A. Emeljanovas.
Reikėtų nepamiršti baltymų
Štai mityba gali sustiprinti arba susilpninti teigiamą fizinio aktyvumo poveikį.
„Jeigu norime, kad mūsų kūnas būtų sveikas, būtina subalansuota mityba. Nėra vienos dietos, kuri būtų geriausia. Svarbiausia – subalansuoti maistą ir užtikrinti, kad mūsų organizmas gautų visų reikalingų maisto komponentų“, – sako profesorius.
A. Emeljanovas pabrėžia, kad vienas iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės trūkumų yra per mažas baltymų vartojimas, ypač vyresniame amžiuje.
„Su metais mes vartojame vis mažiau baltymų, tačiau mūsų organizmui jų reikia vis daugiau“, – sako jis. Tai susiję su amžėjimo procesu, kai raumenys pradeda silpnėti ir mūsų organizmui sunkiau pasisavinti maistines medžiagas.
„Ankštiniai, tokie kaip pupelės ir avinžirniai, yra puikus baltymų šaltinis, kurio mums reikia daugiau“, – teigia profesorius.
Jis taip pat rekomenduoja vartoti daugiau jūros gėrybių ir vištienos, tačiau nepamiršti gyvulinės kilmės baltymų, nes jie lengviau įsisavinami.
