Vaistininkė perspėja: prie šių raminamųjų galima priprasti vos per kelias savaites

Ieškodami būdų pagerinti savijautą, dalis jų renkasi augalinius raminamuosius preparatus ar maisto papildus, tačiau ne visada atkreipia dėmesį į jų sudėtį, vartojimo trukmę ir galimas sąveikas, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime žiniasklaidai.

Vaistininkė Miglė Kaminskaitė pasakoja, kokios priemonės gali būti naudingos, kokių klaidų svarbu vengti ir kada dėl užsitęsusių simptomų reikėtų kreiptis į gydytoją.

Nerimą ir miego sunkumus dažniau pajunta prasidėjus mokslo metams

Pasak M.Kaminskaitės, žmonių, besiskundžiančių nerimu, stresu ir miego sutrikimais, vaistinėje netrūksta, o tam tikrais laikotarpiais šie nusiskundimai tampa dar aktualesni.

„Tikrai pastebime, kad tokių žmonių daugėja. Ypač daugiau nerimo epizodų pasireiškia prasidėjus mokslo metams, nes stresą patiria tiek tėvai, tiek vaikai. Dažniausi nusiskundimai yra sutrikęs miegas, prabudimai naktį, nerimas dienos metu, širdies drebėjimai bei negalėjimas susikaupti“, – pasakoja vaistininkė.

Nors trumpalaikis nerimas ar miego sunkumai gali būti susiję su įtemptu gyvenimo laikotarpiu, svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko jie tęsiasi ir kaip veikia kasdienybę.

Kokios priemonės gali padėti nurimti ir geriau išsimiegoti?

Vaistinėse galima rasti įvairių augalinių preparatų ir maisto papildų, kurių sudėtyje yra medžiagų, skirtų nervų sistemos veiklai ar miego kokybei palaikyti.

„Nerimo epizodams mažinti rekomenduoju raudonžiedę pasiflorą, vaistinį valerijoną, vaistinę melisą, magnį, L-teaniną, ašvagandą bei levandą. Stresui mažinti – vaistinį valerijoną, vaistinę melisą, ašvagandą, rausvąją rodiolę, levandą, raudonžiedę pasiflorą ir B grupės vitaminų preparatus“, – vardija M.Kaminskaitė.

Pasak jos, renkantis priemones miegui svarbu atsižvelgti į konkrečius nusiskundimus.

„Prastam miegui pagerinti rekomenduoju raudonžiedę pasiflorą, vaistinį valerijoną, levandą, melatoniną ir magnio bisglicinatą“, – sako vaistininkė.

Dažna klaida – tikėtis poveikio iš karto

Pasak M.Kaminskaitės, savarankiškai rinkdamiesi raminamuosius preparatus žmonės neretai tikisi greito rezultato.

„Kai kurių preparatų, pavyzdžiui, ašvagandos, poveikis pasireiškia po kelių savaičių reguliaraus vartojimo. Taip pat tai, kaip greitai suveiks preparatas, priklauso nuo farmacinės formos – purškalai į burną ar čiulpiamosios tabletės gali suveikti greičiau“, – pasakoja vaistininkė.

Kita dažna klaida – kelių skirtingų preparatų vartojimas vienu metu, neįvertinus jų sudėties.

„Pacientai vartoja įvairius maisto papildus ir gali perdozuoti veikliąsias medžiagas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad raminamieji preparatai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, pavyzdžiui, antidepresantais, antihipertenziniais vaistais bei vaistais nuo diabeto“, – įspėja M.Kaminskaitė.

Vaistininkė primena, kad augalinė preparato kilmė savaime nereiškia, jog jį galima vartoti bet kaip.

„Šie preparatai yra saugūs tada, kai vartojami pagal nurodymus. Neigiamas poveikis gali atsirasti, jeigu preparatai vartojami ne pagal rekomendacijas arba jei žmogus yra alergiškas kuriai nors sudedamajai daliai“, – sako ji.

Prie kai kurių raminamųjų galima priprasti vos per kelias savaites

Kalbėdama apie pripratimo riziką, M.Kaminskaitė išskiria benzodiazepinus – receptinius raminamuosius ir migdomuosius vaistus.

„Prie jų galima labai greitai priprasti, ypač jeigu vartojami per ilgai arba per didelėmis dozėmis. Priklausomybė gali atsirasti net ir po kelių savaičių vartojimo. Dėl šios rizikos svarbu, kad dozė būtų kuo mažesnė, o vaistai vartojami kuo trumpiau“, – aiškina vaistininkė.

Anot jos, nors šie vaistai turėtų būti vartojami atsakingai, pasitaiko atvejų, kai žmonės juos vartoja mėnesius ar net kelerius metus.

„Įprasti nutraukimo simptomai yra miego sutrikimai, neramumas, nerimas, drebulys, galvos svaigimas ir silpnumo pojūtis. Jie panašūs į simptomus, kuriems šalinti iš pradžių ir buvo skirti raminamieji vaistai. Dėl to gali susidaryti užburtas ratas – žmonės vėl pradeda vartoti migdomuosius ar raminamuosius, norėdami palengvinti šiuos simptomus“, – pasakoja M.Kaminskaitė.

Vaistininkė pabrėžia, kad siekiant išvengti stiprių nutraukimo simptomų tokių vaistų dozė paprastai mažinama palaipsniui. Tai turėtų būti daroma prižiūrint gydytojui, o ne savarankiškai staiga nutraukiant gydymą.

Kada nemiga jau nėra tik laikinas sunkumas?

Ne kiekvienas prastai išmiegotas laikotarpis reiškia miego sutrikimą. Pasak vaistininkės, laikina nemiga dažnai atsiranda po stresinių situacijų.

„Laikina nemiga dažnai atsiranda po tam tikrų stresinių situacijų ir trunka kelias dienas arba iki kelių savaičių. Ji dažnai praeina savaime, pasibaigus stresinei situacijai arba su ja susigyvenus“, – aiškina M.Kaminskaitė.

Vis dėlto, jeigu miego sunkumai tęsiasi ilgai ir pradeda trukdyti įprastam gyvenimui, vertėtų ieškoti pagalbos.

„Reikėtų sunerimti, jei nemiga tęsiasi kelis mėnesius, jaučiamas nuolatinis nuovargis, irzlumas, kuris trukdo susikaupti ir užsiimti kasdiene veikla“, – sako vaistininkė.

Kuo labiau nerimaujame – tuo sunkiau atsipalaiduoti

Pasak M.Kaminskaitės, nuolat jaučiant nerimą ar sunkiai užmiegant svarbu nesitikėti, kad savijauta pasikeis per vieną naktį.

„Pirmiausia patarčiau būti sau atlaidesniems. Nerimas ir miego sunkumai dažnai susiję: kuo labiau nerimaujame, tuo sunkiau atsipalaiduoti, o kuo prasčiau miegame, tuo jautriau reaguojame į kasdienius rūpesčius“, – pasakoja vaistininkė.

Ji rekomenduoja daugiau judėti, būti gamtoje ir stebėti kofeino vartojimą, ypač antroje dienos pusėje. Nusiraminti gali padėti ir kvėpavimo pratimai.

„Įkvėpkite per nosį maždaug keturias sekundes, o iškvėpkite šešias sekundes. Kartokite 2–5 minutes, neversdami savęs kvėpuoti per giliai“, – pataria M.Kaminskaitė.

Vaistininkė taip pat rekomenduoja pradėti dieną ne nuo telefono, o nuo kelių minučių sau.