Kaip mitybos mokslininkas jis sako dažnai sulaukiantis klausimo: „Pone Knopai, o ką jūs pats valgote? Ar turite slaptą tobulos sveikatos receptą?“ Atsakymas daugelį nustebina – ir nuvilia tuos, kurie tikisi griežto mitybos plano.
„Nes aš neseku nei naujausia super maisto mada, nei mokslinėmis studijomis, taisyklėmis ar griežtu kalorijų skaičiavimu. Vadovaujuosi tuo, ką vadinu „kulinariniu kūno intelektu“ – gebėjimu klausytis savo kūno alkio ir sotumo signalų be išorinių taisyklių, kurios tuos pojūčius užgožia. Trumpai tariant: esu aistringas intuityvus valgytojas“, – pabrėžia U.Knopp.
Diena virtuvėje: kulinarija vietoj atsisakymų
Tipinė jo diena gali atrodyti, pavyzdžiui, taip:
Priešpiet: 5–7 maži puodeliai šviežiai paruoštos juodos „Café Crèma“ kavos.
Per pietus: didelis, naminis, šviežias diuriumas – tai turkiškas greito maisto patiekalas, kuriame mėsa kartu su daržovėmis ir padažu yra susukta į ploną lavašą. Įdaras: naminis raudonųjų kopūstų salotas, raudonieji svogūnai, traškio salotos, agurkai ir pomidorai, papildyti ekologiška vištiena, avių pieno sūriu arba falafeliais. Priedas – orkaitėje traškiai iškeptos bulvytės.
Vakare: po ilgos pertraukos – lėkštė spagečių su aromatingu naminiu pomidorų, žolelių ir daržovių padažu bei šviežiai tarkuotu parmezanu – tikru, geriausia brandintu „Parmigiano Reggiano“.
Kasdienis kompasas: intuicija vietoj dogmos
Anot U.Knopp, mokslas suteikia vertingų žinių apie maistines medžiagas. Tačiau jis negali pakeisti individualaus alkio, noro ir sotumo pajautimo, tad kasdienis ritmas yra paremtas pasitikėjimu savo kūnu.
„Kiekvieną dieną pradedu tik juoda „Café Crema“ kava. Penki–septyni maži puodeliai, šviežiai paruošti namų kavos aparatu, yra mano kasdieniai pusryčiai. Beje, tokio kiekio naujausi tyrimai sveikiems žmonėms taip pat nelaiko problemišku – tiesiog gera žinoti, ir tiek. Rytais aš nevalgau, o sąmoningai laukiu, kol atsiras tikras alkis – dažniausiai apie pietus“, – pabrėžia mokslininkas.
Intuityvus protarpinis badavimas
„Faktiškai esu „intuityvus protarpinis pasninkautojas“. Ne todėl, kad būčiau kokios nors mados šalininkas, o todėl, kad toks modelis atitinka mano chronobiologiją ir natūralų alkio pojūtį. Nieko neverčiu per prievartą – ritmą diktuoja mano kūnas“, – priduria U.Knopp.
Vienomis dienomis alkis ateina anksčiau, kitomis – vėliau. Tuomet jis atitinkamai valgo anksčiau arba vėliau. Orientuojasi ne į laikrodį, o į tai, ko iš tikrųjų prašo kūnas.
Labiausiai mėgsta valgyti tada, kai yra labai alkanas
Jam ypač svarbu viena: labiausiai mėgsta valgyti tada, kai alkis tikrai aiškiai juntamas – kitaip tariant, kai yra „alkanas kaip vilkas“.
„Tik ryškus alkio pojūtis man leidžia patirti tikrąjį malonumą. Kai valgome jausdami tikrą alkį, aktyvuojasi atlygio sistema, ir būtent tada atsiranda tas nepakartojamas gilaus pasitenkinimo jausmas, – teigia U.Knopp.
Kai valgome jausdami tikrą alkį, aktyvuojasi atlygio sistema, ir būtent tada atsiranda tas nepakartojamas gilaus pasitenkinimo jausmas.
Tas pirmasis kąsnis, atsipalaidavęs atsilošimas, malonus kramtymas ir tas „jaukus atodūsis iš pilvo gelmių“ – man tai aiškiausias kūno signalas, kad viskas tinka. Kad būtent šis maistas dabar yra tinkamas. Kad kūnas gauna tai, ko jam šią akimirką reikia. Man šis intensyvus gerumo jausmas yra neatsiejama gero valgymo dalis“.
Anot mokslininko, nuolat valgantys pagal planą, laikrodį ar programėlę, dažnai praleidžia būtent šią patirtį.
Sūraus ir aštraus skonio žmogus
Iš prigimties jis teigia esantis sūresnių, sodresnių ir aštrių skonių žmogus. Saldumynai, tortai ar pyragai jam tiesiog neįdomūs.
„Mano gomurys nori intensyvumo ir prieskonių – ypač mane traukia visi aštrūs „galingieji fitojunginiai“, tokie kaip čili, pipirai, svogūnai ir česnakai. Ši intensyvi skonių kryptis atsispindi ir mano gėrimų pasirinkimuose: sultis mėgstu kaip naminius skiestus gėrimus – kokybiškos ekologiškos sultys, papildytos mineraliniu vandeniu ir pagardintos stipriu šlakeliu šviežiai spaustų citrinų sulčių. Man tai yra gaivos įsikūnijimas“, – sako mokslininkas.
Maisto gaminimas jam yra amatas ir rūpinimasis savimi – taip pat ir savo šeima. Paslaptis slypi „kulinarinėje trejybėje“: šviežume, įvairovėje ir kokybėje.
Mokslas susitinka su ramybe
„Tyrimai mums parodo ryšius, tačiau turime pripažinti, kad sveikata nėra vien techninis projektas, kurį galima valdyti lentelėmis ir draudimais. Daugelis žmonių atprato klausytis savo kūno signalų, nes nuolat nori būti vedami ekspertų“, – pastebi U.Knopp.
Jo požiūris yra priešingas. Ramybė įsivyrauja, kai išmokstama klausytis keturių esminių signalų:
- alkio,
- noro,
- toleravimo,
- sotumo,
tuomet nebereikia nei programėlių, nei taškų sistemų. U.Knopp įsitikinęs, kad tas, kuris savo kulinarinį kūno intelektą priima kaip patarėją, įgyja tikrą laisvę.
„Mityba turėtų būti labai natūrali gyvenimo dalis, paremta malonumu, kultūra ir individualia patirtimi. Pavyzdžiui, vakare, kai verdu spagečius ir virtuvėje pasklinda troškinamo pomidorų padažo kvapas, man tai nėra mitybos programa. Tai tiesiog skanus gyvenimas“, – užbaigia jis.


